Nuo mano Dievo
lig tavo kiemo
tūkstantis žingsių.
Tūkstantis varnų per naktį skristų,
jų nematytum.
Tik kruvinas snapas,
iš sapno i sapną,
kertantis akį iš tavo veido.
Tyli šešėlis, bijo įskūsti.
Jos žino. Suplėšys tavo ir mano.
Liksim bedūšiai senoliai, kaip tie kaimynai.
Pamenu, kartą, tu neklausai.
Vandenį kartų geria mama, tėvas vystyklus keičia.
Vaikai, tu ir aš,
rankos mūsų artumas.
Mokė meilės vienuoliai.
Tūkstančiai mokė.
Jie nekad nelaike,
už rankos savo širdies