keistokas metas, kai rožės
stiklainyje jau kelinta
savaitė nevysta, o Jis
atleisti prieš veidrodį
mokosi ---------------
-------------- nepavyksta
ir kabo sau tartum mėnulis
rožiniuos rėmuos virš
upės dugno ir niekas
negali paguosti
tokio teisaus ir liūdno