* * *
Jų negražių, tikrai nebūna,
- ir mes jų grožį kuriam.
Negailestingai kartais ir šaltai,
tik kaip į daiktą tepažiūrim.
Negražių moterų nebūna, -
kaip ir ankstyvosios raukšlelės,
jas kartais puošia nepelnytai -
plaukų pabalusios puokštelės.
Ją padaryt laiminga daug sunkiau,
negu suvargusią ir nelaimingą.
Grakšti be laiko ji sulinks,
jei dėmesio ir jausmo stinga.
Nors žinom kaip ji deive tampa,
kokiu jos grožiu veidas švyti.
Ką mūsų grubios – švelnios rankos
ir žodžiai gali padaryti.
Deja tik kartais peršaltai,
į moterį nevertindami žiūrim.
Nesusimąstydami rimtai,
kad tokį brangų turtą turim...
* * *