Laukai ir pievos žalumos apsemti,
Nubėga tolumon ramunės baltos,
Žiūriu į tolį horizontą melsvą,
Bangomis supasi grūdais pritvinkę varpos.
Rasa rražydo, ūkanos ištirpo,
Širdyje tylu, tylu ir ramu,
Narėčiau aš, kad niekada nedingtų,
Širdy ramybė, šiluma namų.