Sulaukiau tavo pažinimo,
tu pažinai pasaulį,
tai buvo išmintis
ir ji kankino,
o lauke švietė
jodo saulė
Degintos žaizdos
iš vaikystės laikų
išnyra,
dabar visas kūnas
apauga vaisiais,
visas kūnas
tyras
Mojavo iš praskrendančių
Reaktyvinių lėktuvų,
juk tai paskutiniai dalykai
kuriais tikiu,
paskutinius dalykus nusinešė,
paskutiniai dalykai žuvo.
Kieme laukiau vakaro,
išsižioję debesys
kažko tikėjosi iš manęs,
liksime dar mėnesį
Ir mėnesį
tamsai leisime
į nakties boružių
aplipusius langus
skęst.