Melodrama a la bohema

Įkrito užantin poetas
Ir kaip rakštis į odą lenda,
O tu esą jau nužiūrėtas,
Apie tave, va, bobos renkas.

O aš, tai kur daugiau - į sceną -
Jauna, perspektyvi, žavinga.
Tiktai nuo tavo žvilgsnio vieno
Burnoj lyg kąsnis žodis stringa.

Taip, aš su polinkiu žavėtis.
Palinkus kiek į kairę pusę.
Su aukštakulniais, skrybėlėta
Inteligentiškai padžiuvus.

Ir kaip graužtukas susigraužus
Nuo sąžinės suktų ėjimų.
Poetas užantyje snaudžia,
Tave laikau atsiminimui.