Aš ir katinas

Naktinis Vilnius.
Absento fejos skelbia mums
naujas dramas.
Dramatiškas, suskirdęs nuo veidmainystės
kūnas spiegia.
Suvilgytos ir storos lūpos
laukia čia tavęs,
kurs gali būti meilės pranašu
lemtingu man.
Ir juodas tas dangus,
Kur galima įžvelgti tik
Žalias beveislių katinų
Akyčių planetas.
Ant  Tauro kalno aš matau
Ir tu matai.
Mane, save
Ir katiną šalia.
Aš atiduodu tau
čia save.
Po šitiek metų
Aš dar pabūnu deivės kometa siųsta.
Ir heroinas, kokainas, karštas vynas
Patirti leidžia man
neribotus meilės kryžius.
Išgraužia man rūgštis
Skyles
Akių juoduose vyzdžiuos.
Ne.
Tikras geismas ir aistra
Man lieja kūną, kuris yra negyvas
Išrašo laišką meilės syvai.
Ir kilpą užveržiu kakle
Ir tuos kvailus žodžius tariu.
Pabūsiu tavųjų skruostų
Duobėje.
Kaip negyva.
Tik tai tada
Tu išskaitysi Biblinį
motyvą.