Jaučiu jis čia...
Ir vėl nepaliaujamai gniaužys mane,
Rakins plieninėm grandinėm,
Veršis ir mindys krūtinę...
Jau dabar varo syvus iš kūno- kankina...
Galiu krauti lig galo kančių lagaminą,
Plazda ir sukas plaučiuos cunamiai
Svokščiu pro nosį, net gaili benamiai...
Tikiu, kad kada nors jis baigs...
Jei tik dabar paskutinės jėgos neapleis,
Jei tik traiškantys gniaužtai atsileis,
Jei tik galėsiu trūksmingai įkvėpti tavęs...