Xx

tyliai dreskia
be jokių žaizdų,
su perdėta šiluma,
dėmesingumu ...
raminančiai nyku
mirkstančiose viršūnėse -
šalčio smailigaliai net aštrumu žvilga,
raižo be užkliūnančius debesų parketus
smulkina, kad visiems tektų.
nerandu nieko,
net šilčiausiuos kampeliuos,
o vis dar tikiu,
kad kas iš mūs paliko.