- Kas nutiko? Ko triukšmauji
Ir ramybę man drumsti?
O ir ką turi ten, saujoj?
Man parodyk iš arti.
- Tai smiltelės gryno aukso,
Dovanotosios draugų...
Ar sveikatą dar atgausiu?
- Ką sakai? Nesuprantu!
Apie kokią dar sveikatą
Tu, mielasis, man kalbi?
Juk kiekvienas puikiai mato,
Kaip tu spindi vandeny.
Juk tu sveikas, kaip ridikas –
Tau pagalbos nė nereik.
- O-o-o... Tai kaip čia atsitiko?
Kaip galėjau aš pasveikt?
- Už sveikatą būk dėkingas
Tiems, kuriuos susitikai,
O ir sau, nes rūpestingai
Patarimų tu laikais.
Štai, tau dar viena smiltelė
Iš karūnos, iš brangios.
Atvykai tu tokį kelią
Pas mane, todėl žinok,
Kad sveiku lengvai netapsi –
Reikia darbo, pastangų.
Bus sveiki atkaklūs, drąsūs,
Kantrūs ir linksmi – kaip tu.
O dabar – atšvęsti laikas!
Pasikviesk visus draugus!
Dešimta smiltelė, vaike,
Tau primins, kad sveikas bus
Tiktai tas, kas moka džiaugtis,
Nuotaiką visiems pakelt,
Nes, jei tu nesusiraukęs,
Ligos traukiasi atgal!
...........................................
Gintariniai rūmai klega,
Atveria plačiai duris –
Dumblis atnešė pyragą,
Atsirangė ungurys.
Plekšnė vilko šičia picą –
Kepė naktį be ugnies.
Jau nusprendė, kad ją visą
Kirui duos – gal pralinksmės?
Strimėlės užtraukė dainą.
Stinta pritarė bosu.
Apie tai, kad ruonis eitų
Šiaurėn gaudyti... lokių!
Kalną braškinių drebučių
Pagamino medūza.
- Vaflių dar iškepus būčiau,
Bet kad miltų nebėra!
Ten moliuskas ir krevetė
Sukosi smagiai ratu.
- Gintarėli, nestovėki,
Eikš, pašoksime kartu!..
.......................................
Dar ilgai bangavo jūra,
Liejos muzika tranki...
Nemeluoju, iš tikrųjų!
O tu – pasaka tiki?