Tie kurie nebijo nieko - yra niekas

Aš nežinau, bet gal kas girdi?
Kaip šnabžda sielos vakare velnių,
Man banalu kai žmonės merdi,
Vien tik dėl to kad taip saugu,

Tylėk, žinau, nereik man nieko,
Čia per šviesu, per malonu,
Šį purvo kupina pasaulį,
Suterš vaivorykštės ir tu,

Savo grandine apkabink,
Ir skęsk, nes ten giliai ramu,
O aš valdau vėjuotą širdį,
Aš paminu titanus po padu.

Tamsa kiekviena veidą puošia,
O kraujas puošiasi kardu,
Tiktai kvailiai pavirs į ledą,
Ten kur tylu - nėra baisu.