kažkur, tarp matricų kelių
aš vieniša žvaigždė esu
keliauju tyliai dangumi
o spinduliai tokie tikri...
kažkur, tarp vėjų keturių
aš dulke lengvute skrendu
blaškaus, bet kažkodėl ramu.
Žinau: esu arti Namų.
Kažkur, aukštai, virš debesų
Aš iš kometos jus regiu.
Iškelsiu ranką, pamojuosiu,
mylėsiu, lauksiu ir globosiu
Man nieko laikino nėra.
Aš - pats sau laikas - štai bėda.
Aš pats sau Dievas, ir žmogus.
Aš pats sau pragaras, dangus.