Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 20 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Jau ilgą laiką negaliu pamiršti vieno „Ja tibia liubliu“. Ne rusė aš, su rusų man prastai. Ne itin gerai suprantu, neturiu tai kalbai gyslutės. Priklausau tai kartai, kuri į mokyklą pradėjo eiti iš kart po nepriklausomybės ir sovietinį laikotarpį prisimena blankiai, ir tai vaiko akimis, kai glazūruoti sūreliai ir „sosiskos“ buvo deficitas, klestėjo prekyba „iš po prekystalio“ ir jei būdavau gera gydytoja sakydavo „maladiec vaikas“. Rusų kalba man nėra antroji, bet, kas svarbiausia - suprantu.
Taigi, prieš gerus kelerius metus važiuoju autobusu, senučiu, geltonu Ikarusu, tokie jau nebevažinėja, nebent man netenka įlipti. Važiuoju autobusu, o autobusas - vieta, kur ne savo noru esi nebylus svetimų gyvenimų liudininkas. Važiuoju ir girdžiu kaip jaunas, gal 14 ar 15 metų, rusiukas taip tyliai ir kažko liūdnai, lyg prasikaltęs, lyg atsiprašydamas, mergaitei sako „Prasti,... nu ja tibia liubliu... ”. Atsargiai pakeliu akis ir matau, kaip vaikinukas, iš liūdesio tirpstančiu veidu, palinkęs mergaitei prie skruosto, taip ilgesingai ir nuoširdžiai kažką kužda į ausį, vos, vos lūpomis liesdamas jai ausį dengiančius plaukus. Lyg atsiprašo, lyg prisipažįsta meilę, sunku pasakyti, nes viena taip arti kito - prisipažinimas persisunkęs atsiprašymo gaidomis, o atsiprašymas dvelkia prisipažinimo švelnumu.
Pasako ir maldaujančiai švelniu įdėmiu žvilgsniu žvelgia jai į akis. Jo rankos jai ant pečių, matau kaip pirštai virpa, beviltiškai kabinasi, akys laksto jos veidu bandydamos įskaityti reakciją ir rasti pritarimą. Abu nedrąsūs, kaip išgąsdintos stirnos, didelėm baigščiom akim. Tai tik sekundžių reikalas. Po to veidai mainos - nušvinta. Iš po drovių blakstienų išlenda šypsenos. Jo pirštai atsipalaiduoja, nuslysta jos pečiais rankove žemyn ir susiranda delnus. Pirštai susitinka, švelniai susipina. Tai vyksta nesąmoningai, nė patys to nepastebi. Matau, kad jiems tai pirmas kartas, gal pirmas pirmos meilės prisipažinimas, gal pirmas atsiprašymas, pirmas bandymas aiškintis santykius, jausmus, kas žino... Šypteliu, graži ta jauna meilė, tokia naivi, svajinga, patikli...
Autobusas sustoja. Rusiukai tylūs ir švytintys išlipa. Pro langą matau jų, pirštinėtomis rankomis, susikabinusius siluetus, kurie, autobusui pajudėjus iš vietos, po truputėlį tola ir nyksta darganoto vakaro prieblandoje. Tola ir nyksta...
O šalimasis, už autobuso lango, gatve plaukia rudens vakaras. Toks lėtas, ramus, nostalgiškas... Subtiliai nuspalvintas gatvės žibintų šviesoje prigesusio klevo lapų geltonio. Vakaras, kurį gaubianti tyki melancholiška ramybė pasklinda ir mano viduje. Taip nejučiomis paskęstu savo mintyse, seniai neliestuose, laiko dulkėmis nuklotuose ir kone sudilusiuose širdies prisiminimuose, jų fragmentuose, nuotrupose, į kurias nepastebimai įsipina gatvės garsai, prislopinti žmonių balsai autobuse, pro langą bėgantys vaizdai ir tas užburiantis ir vis dar ant lūpų, lyg snaigė, tirpstantis „Ja tibia liubliu“.
Dar ir dabar prisimenu kaip švelniai, vilnijančiai, lyg aksomas, lyg dūmas ar šlakelis pieno, lėtai sklindantis kavoje, skambėjo tas „Ja tibia liubliu“. Tai viena iš rusų kalbos subtilybių ir ypatybių – tas neįtikėtinas tinkamumas prisipažinti meilę.
2009-09-27 19:48
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-10-20 21:29
Nešama vėjo
Man labai patiko... kada skaitai svarbu vaizdinys, kuri susidarai mintyse, ispudis, kuri patiri, nes tik jis lieka zmogaus atminty, o ne mintinai ismoktas preciziskai po viena zodi isdrostas sakinys. Zmones,tobulekit, mokinkites greitojo skaitymo, nes jo pagrindas ziurejimas i teksta ir matymas vaizdinio, o ne zodziu tvarkos!
Dziaugiuosi sio kurinuko siluma ir puikiu ispudziu :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-10-05 09:39
Varinė Lapė
Tas švelnumas ir mane sušildė - rusų kalba tikrai turi šarmo...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-28 20:37
Šnekorius
Perskaičiau ne tik kūrinį, bet ir komentarus. Visiškai pritariu KartaisAš nuomonei ir pastaboms. Lai būna 4 su trim minusais.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-27 22:38
KartaisAš
Na, galiu pasakyti, kad kai kas patiko, kai kas tikrai ne. Visų pirma, tai pasakojimas - jo esama, o tai gerai, nes mintį dėstyti reikia mokėti. Vedimas prie kulminacijos turi būti, paskui - atomazga. Tai randu. Visgi blogai yra tai, kad perspaudi daugely vietų su metaforomis, jau tiek saldžiai ir melancholiškai idiliškai nori išsireikšti, kad pabėgi nuo logiškos sakinio struktųros. Čia dar keli pavyzdžiai, susiję su kitomis, mano manymu, bėdomis:

1. "Atsargiai pakeliu akis; paskęstu savo mintyse"  - labai prastai išsireikšta, paieškok kokių ekspresyvesnių variantų.

2. "kužda į ausį, vos, vos lūpomis liesdamas jai ausį dengiančius plaukus" - dukart pavartotas tas pats daiktavardis. Taip sunaikinamas visas minties grožis, kurio čia esama.

3. "prisipažinimas persisunkęs atsiprašymo gaidomis, o atsiprašymas dvelkia prisipažinimo švelnumu"  - čia panaši problema į buvusią.

Na, reziumė: tos vietos, kurias paminėjau, tekstą tikrai labai sumenkina, beje, kūrinio pradžia yra visiškai netinkama. Ten tik detalėmis persunktos eilutės. Tokią įžangą reikia parašyti lakoniškai, kad ji sutaptų su visu tekstu. Dabar ji atro kaip atskira dalis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-27 21:27
Mute
"kažką kužda į ausį, vos, vos lūpomis liesdamas jai ausį "

Labai vaizdžiai:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-27 21:20
Tare
ai kaip man patiko, dabar kaip tik lietus uz lango, tiesiog susilde mane tavo eilutes. nuosirdumas ir tyrumas visada paperka. pirma meile visada tyra ir grazi...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą