Kam tie niekai?

Aš laikrodį ne tam pirkau, kad laiką sekčiau,
Bet kad ant rankos jis žibėtų skaisčiai.
Ir akinius ne tam užsibalnojau,
Kad nematytų žmonės, ką galvoju.

Greičiausia tai tuštybės eibės
Ir pasakykit: kam tos kvailos eilės?
Žodžius dedi, kad gautum kalambūrą,
O realybėj viskas it už mūro.

Atleisk man kritiškas žmogau po lempa,
Kad sausa ir koktu lementi.
Tai kas giliai po oda glūdi
Išreikšti nerandu tam būdo.

Galbūt geriau iš viso patylėti?
Ir protingesnis rodais, ir kitiems neknieti,
Ką po galais turi omenyje
Pasakęs, jog esi šulinyje...

Hm, laikrodį pirkau ne tam, kad sekčiau laiką,
O kad many pabudo mažas vaikas,
Kuriam net akinius užsibalnojus
Pasalulis regisi gražus kaip rojus.