Geltonas klevas, ąžuolas,
kruvinai raudonas kelias...
Kvailutės, gležnos atžalos
į dangų - saulėn kelias.
Prieš mus, po šviežiu spinduliu
nauji asfaltai žvilga.
Sirpsta bruknės, spanguolės,
giraitėj žvengia, žirgas.
Per drungną, šaltąjį rugsėjį
plevena lapų puokštės...
Liepsnoja, žaižaruoja sodai,
saulė plauko, lyg žuvis upokšnyje.
Į aukštus pylimus
klevai, beržai - saulėtekius
kaip inkilus sukels.
Ir gulas vienas kelias
tarsi išryškėjęs filmas
veidų, mašinų, lapų pilnas.
Ruduo. Ir vienas kelias žvilga.
Vanduo. Ir vienas paukštis gieda.
Giraitėj žvengia žirgas
prieš lietų ar prieš giedrą.