Nepasirūpinta jaunystė pievoj dega
Ir spindi naktį tik klevų žiedai
Jie verkia, rauda, guodžiasi begalei žemei
Kaip paskutinį kartą susiūti randai
Tą naktį - sušalusią, beginklę
Aš pabudau, kaip rytą bundanti audra
Tik mano akys surištos tamsybių
Nebepabus jau niekada.