Žvaigždės tamsoje II dalis

Laikrodžio rodyklė rodė be ketvirčio devynias valandas. Mindaugas skubėjo į operatyvinį pasitarimą. Paėmęs ant rankų dvynukes dukreles jis nužingsniavo link vaikų darželio. Praeinantys pro šalį žmonės susidomėję žvelgė į uniformuotą policijos pareigūną, kuris vos ne bėgte nešė ant rankų mažas mergaites. Mindaugas nekreipė į juos jokio dėmesio. Vaikai buvo jo šeimos dalis. Ir jo gyvenimo. Policininkai taip pat žmonės, jie, kaip ir kitų profesijų atstovai, turi užuovėją, į kurią grįžta po sunkių darbų.
Ramutė nuo tėvelio galvos nuėmė uniforminę kepurę ir bandė ją užsidėti sau. Kepurė buvo tokia didelė, kad ji iškart nukrito ant šaligatvio plytelių.
- Ramute, dukrele, prašau neimk mano kepurės, - užsidėjęs kepurę ir vėl paėmęs vaikus
ant rankų, paprašė Mindaugas.
- O man galima?.. – tyliai paklausė tėvelį Karolina.
- Negalima! – kategoriškai atsakė Mindaugas.
Mažytės, vaikų darželyje pajutusios tvirtą pagrindą po kojomis, nubėgo pas auklėtoją.
Mindaugas, pamojavęs joms ranka, nuskubėjo į darbovietę.

***

Žirmūnų policijos nuovados komisaro inspektoriaus Mečislovo Barkaus kabinete į sieną rėmėsi valstybinė trispalvė vėliava. Jos ilgas kotas trukdė išdidžiai atsiremti į lubas, todėl pasvirusi vėliava šilkiniu audiniu lenkėsi prie grindų. Lyg nuolankiai valstybės vardu nusilenkdama įeinantiems į šį kabinetą policijos pareigūnams.
Operatyvinio pasitarimo metu komisaro inspektoriaus pavaduotojas perskaitė savaitgalio paros įvykių suvestines, supažindino apylinkių inspektorius su naujais norminiais aktais. Beveik kasdien šalies valstybinės valdžios ir valdymo organai priima, keičia, naikina įvairius norminius aktus, todėl policijos pareigūnams pagal darbo specifiką būtina žinoti naujausius pakeitimus.
Komisaras inspektorius papasakojo apie tragediją bendrabutyje, kurią aptiko Mindaugas. Nuovados viršininkas įpareigojo pavaldžius pareigūnus aptarnaujamose teritorijose atlikti prevencines priemones.
- Jeigu jūs apylinkėse netinkamai dirbsite, tokių mirčių ateityje neišvengsime, - griežtu
tonu kalbėjo Barkus.
Tinkamai... Netinkamai... Nė vienas apylinkės inspektorius negali žinoti būsimos
nusikalstamos veikos vietos.  Juk nė vienas nusikaltėlis tarnybiniu pranešimu neinformuoja policijos apie jo rengiamą padaryti nusikaltimą. Teoriškai galima teigti, kad analizuojant padarytus teisės pažeidimus įmanoma numatyti tokias vietas. Kažkokiame spaudos leidinyje net buvo rašoma, kad užsienyje yra tokios analitikų grupės, kurios gali vos ne valandų tikslumu nustatyti būsimo nusikaltimo vietą ir nukreipti patrulį. Bet tai užsienyje! Pas mus, matai, apylinkės inspektorius privalo numatyti nusikaltimą ir užkirsti kelią. Lengva pasakyti – užkirsti... Be to pakanka įvairiausių darbų...
- Kas šiandien pagal grafiką budi nuovadoje? – Mindaugo mintis pertraukė Barkus.
- Aš... – Mindaugas žvilgtelėjo į viršininką.
- Skambino iš blaivyklos... Ten trys mūsų gyventojai. Atvežk juos.
Tuo pasitarimas baigėsi.

***

Mindaugas įlipo į nuovados tarnybinį „UAZ-ą“. Jaunas, apie dvidešimt trejų metų vairuotojas-policininkas Aurimas užvedė variklį. Automobilis truktelėjo ir išriedėjo iš kiemo. Vairuotojas, viena ranka laikydamas vairą, kitos rankos delnu perbraukė savo akis ir perjungė pavarų dėžę.
- Mažai miegojai? – paklausė Mindaugas.
- Naktimis kartais taksuoju...
Patylėjęs Aurimas paaiškino, kad jo žmona neretai jam priekaištauja dėl nedidelio darbo
užmokesčio, todėl jis iš pažįstamo taksisto pasiskolino taksi plafoną ir kartais naktimis nuosavu automobiliu uždarbiauja. Tokiu būdu Aurimas nežymiai papildo šeimos biudžetą.
Policijos sistemoje tik komisarai gauna tokio dydžio atlyginimus, kurie daugmaž gali patenkinti šeimos poreikius. Viduriniosios ir žemesniosios grandies policijos pareigūnų atlyginimai panašūs į nekvalifikuotų darbininkų. Policininkas, ginantis valstybės interesus, vos ne kasdien darbe patiriantis stresą, neturi galimybių sudaryti tinkamų sąlygų savo šeimos klestėjimui. Gyvenam lyg pirmykštėje Platono valstybėje – už duonos kąsnį. Negi tik tiek mes verti?
-    Jonava keturi penki, aš – Jonava! – trakštelėjo stacionarinė automobilinė radijo stotis.
- Klauso Jonava keturi penki! – atsiliepė Mindaugas.
- Paskubėkit į blaivyklą! – riktelėjo nuovados budėtojas.
Mindaugas įjungė elektrodinaminį SGU-60 garsiakalbį¹, bet sirena nesuriaumojo įprastu
garsu.
- Sirena veikia tik įjungus švyturėlį, - tarė Aurimas ir pats įjungė reikiamus mygtukus.
- U-ū-u-ū!.. – sukaukė sirena, šaižiai reikalaudama išskirtinio dėmesio.
Blaivyklos budėtojas buvo nepatenkintas. Kiekvieną naktį į blaivyklą pristatoma po
keliasdešimt girtų žmonių. Būtina nustatyti jų asmens tapatybę, nurengti, paguldyti ant gultų, stebėti, kad šie nesusižalotų. Girti asmenys dažnai būna aršūs, agresyvūs. Tik išsilaisvinę sėdi kaip ramūs avinėliai, tačiau kol jų policijos nuovados nepasiima, „vakansinės“ girtuoklių vietos būna užimtos.
- Kodėl vėluojat pasiimti savo girtuoklių? - blaivyklos budėtojas paklausė įėjusį
Mindaugą. - Kitą kartą paleisiu juos, tuomet galėsit gaudyti vėją po visą miestą...
- Operatyvinis pasitarimas užtruko...
Blaivyklos budėtojo padėjėjas į budėtojų dalį atvedė tris vyriškius. Tarp jų Mindaugas
atpažino savo kaimyną Vincą Kalvaitį, įrašytą į policijos profilaktinę įskaitą pagal socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstatymą. Kalvaitis stengėsi nežiūrėti apylinkės inspektoriui į akis. Paėmęs policijos patrulių tarnybinius pranešimus apie sulaikymo aplinkybes ir blaivyklos protokolus, Mindaugas sulaikytuosius įsodino į „kozeloką“.

***

Mindaugas nuvedė sulaikytuosius į nuovados budėtojų dalį, o Aurimas nuėjo pasnausti į persirengimo kambarį. Prie kabineto stovėjo Vinco Kalvaičio motina. Atrakinęs duris, Mindaugas pakvietė moterį užeiti. Iš seifo jis išėmė profilaktinę Kalvaičio bylą ir į ją įdėjo ką tik iš blaivyklos atvežtus dokumentus.
- Įgaliotini, prašau uždarykit mano parazitą gydytis, - greitakalbe pradėjo kalbėti moteris.
Jos akyse sublizgo ašaros. Moteris iš rankinės ištraukė vienkartinę nosinę, tačiau akių nenusišluostė, o kalbėjo toliau:
- Jau paskutinius daiktus išnešė iš namų, niekur nedirba, - kalbėjo Aniceta Kalvaitienė. -
Vakar tiek nusitašė, kad laiptinėje nugriuvo ir užmigo, iki buto durų negalėjo pareiti. Neturėjau jėgų jį įtempti į namus, todėl iškviečiau policiją. Atvažiavę vaikinukai Vincą išvežė į blaivyklą.
Kalvaitienė padavė Mindaugui ranka parašytą pareiškimą su prašymu nukreipti jos sūnų priverstiniam gydymui nuo alkoholizmo.
- O kur jis perka degtinę? – Mindaugas turėjo informacijos apie tai, kad teritorijoje
neteisėtai vykdoma prekyba falsifikuotu alkoholiu, todėl jį domino atsakymas į šį klausimas.
- Nežinau... Bet tikrai ne valstybinę, kažkokį „šamarliaką“ geria..., - Kalvaitienės
atsakymas negalėjo padėti Mindaugui nustatyti prekybos falsifikuotu alkoholiu vietos.
Jų pokalbį pertraukė suskambėjęs telefonas. Nuovados budėtojas liepė važiuoti į Žirmūnų prekybos centrą – sulaikytas vagis.
Palydėjęs Kalvaitienę ir pažadėjęs jai įstatymo nustatyta tvarka imtis priemonių dėl Vinco priverstinio gydymo nuo alkoholizmo, Mindaugas susiruošė eiti į prekybos centrą. Aurimo nusprendė nežadinti – tegul pailsi.
Vos tik išėjęs iš kabineto, jis pamatė lūkuriuojantį Aurimą.
- Kodėl nemiegi? – Mindaugas buvo nustebintas.
- Aš gi tarnyboje, Mindaugai... – šyptelėjo Aurimas. - Važiuojam. Man budėtojas sakė...
Budėtojų dalyje dar tebesėdėjo Vincas Kalvaitis. Reikėjo įforminti jo padarytą
administracinį teisės pažeidimą, paruošti teikimą apylinkės teismui dėl priverstinio gydymo nuo alkoholizmo.
- Ką gi, važiuojam...

***


Policijos pareigūnai, įėję į prekybos centro saugos tarnybos patalpas, pasisveikino su apsaugininku. Šalia už stalo sėdėjo nepažįstama 18-20 metų amžiaus mergina. Ji paniekinamai žvilgtelėjo į įstatymo sergėtojus.
- Ką gi tu pagrobei? – paklausė Mindaugas merginą. Nuo jos sklido susimaišiusio
prakaito ir purvo dvokas.
- Čia viskas parašyta! – įžūliai žiaumodama kramtomą gumą mergina purvina ranka parodė
į saugos darbuotojo surašytą pareiškimą ant stalo.
- Atvejis standartinis, - tarė apsaugos darbuotojas. – Praėjo pro kasas nešdama striukėje paslėptas prekes, kurių vertė dvidešimt aštuoni litai. Nedidelis svetimo turto pagrobimas vagystės būdu.
Įstatymas numato administracinę atsakomybę už turto, kurio vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos, pagrobimą. Mindaugas paėmė pareiškimą ir žvilgtelėjo pro tonuojančia tamsia plėvele uždengtą langą, tikėdamasis pamatyti žmoną. Vilma dirbo kasininke šioje parduotuvėje.
- Tavoji prekybos salėje prekės dėlioja... – pastebėjęs Mindaugo žvilgsnį, tarė
apsauginis. - Gal ką nors jai pasakyti?
- Ne, nieko...
Mergina ironiškai virptelėjo antakiais ir, išsišiepdama, išpūtė burbulą.
- Ko vaipaisi? – užsiplieskė Aurimas. – Veidelį padaryk paprastesnį. Nors kiek žmonių
pagarbą pelnysi.
- Pakaks! – pertraukė Mindaugas ir liepė sulaikytai merginai: - Eime.

__________________________
¹SGU-60 policijos tarnybinio autotransporto stacionarinė elektrodinaminė sistema