Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 24 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Vilma Balandyte Vilma Balandyte

Fantastiška Mirtis

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


Kada monitoriuje pasirodė pranešimas nuo Dianos: „Martynai, Reinoldijus nori, kad užeitum pas jį“, aš jau žinojau, kad atėjo mano eilė. Jau senokai aplink sklido kalbos, kad  kompanija „Klonai, Inc. „ klonavo naują buhalterių kartą - dvigubai greitesnius, su garantija šimtui metų, lengvai perkvalifikuojamus ir kur kas malonesnio charakterio egzempliorius. Taigi buvo tik laiko klausimas, kada mūsų grupė bus pakeista. Nors šiaip „Sveiko Maisto“ vadovybė neskubėdavo su naujais darbuotojais - pavyzdžiui, senoji Monika čia išdirbo 60 metų, o rusiškasis egzempliorius Gena -  net 75.

Bet laikai keičiasi... Nauji mokslo atradimai biologijoje, klonavimą pavertė pelningu verslu. Rinkoje viena po kitos dygo kompanijos, besispecializuojančios darbo jėgos klonavime.  Buvo sukurta nauja klonų karta, pasižyminti ypatingu funkcionalumu, efektyvumu ir konkurencingumu. Naujoji karta jau nebeturėjo mano kartai būdingo rudimentinio emocingumo, polinkio į pesimizmą ir per daug išreikšto poreikio bendrauti. Žodžiu, tai buvo tobula karta. Žinoma, buvo ir kitokių nuomonių. Buvo sakoma, kad naujoji klonų karta jau nebeturi kibirkšties, arba Dieviškojo prado, kuris buvo suteiktas pirmajai klonų kartai - žmonėms.

Reinoldijaus kabinetas buvo koridoriaus gale. Girdėjau kiekvieną savo žingsnį, nors kiliminė danga išklotos grindys privalėjo sugerti bet kokį triukšmą. Širdis daužėsi. Iš moterų tualeto galvą iškišo Diana. „Marti, eikš čia“ - tyliai pašaukė.  „Čia tau“ - pasakė, nukreipdama žvigsnį į tualetinio popieriaus gniužulėlį ant grindų - „Pakelk išeidamas iš tualeto. „

Tualete nusiprausiau rankas. Nusišluosčiau. Popieriaus gniužulėlis vis dar gulėjo ant grindų. „Ir ką Diana nori man pasakyti? „ - pagalvojau. Aš pasitikėjau Diana. Popieriaus gniužulėlis atsidūrė mano kišenėje.

Kabinete be Reinoldijaus dar sėdėjo Personalo Skyriaus atstovė. Intuicija manęs nepagavo.
- Martynai, - pradėjo Reinoldijus. - Mes radome dvi klaidas praėjusią savaitę. Ir su praėjusio ketvirčio ataskaita turėjome problemų.
„Na jau ne! „ - pagalvojau. - „Man šito nebandykit prikabinti! „
- Tai buvo programuotojų, o ne buhalterijos klaida, ponai Reinoldai. Jūs tai žinote, - tyliai pasakiau.
- Na taip, bet mes manome, kad tau jau laikas pailsėti, - išsisuko Reinoldijus. - Kiek laiko tu čia išdirbai? 45 metus?
-Taip, bet aš jaučiuosi puikiai. Esu puikios fizinės formos. Galiu dar bent 20 metų būti efektyvus.
- Taip, Martynai, bet mes keičiame visą sistemą... - bandė tęsti Reinoldijus, bet buvo pertrauktas Personalo Skyriaus atstovės.
- Ponas, Martynai, „Sveiko Maisto“  kompanija dėkoja jums už ištikimą 45 metų tarnybą, bet dėl pasikeitusių verslo aplinkybių yra priversta nutraukti darbo sutartį. Sutarties nutraukimas įsigalioja rytoj. Išėjęs iš šio kabineto, jūs turėsite 2 valandas susirinkti savo daiktus ir priduoti kompanijai priklausantį turtą. „Sveikas Maistas „ sumokės jums už pilną 12 valandų darbo pamainą.
-  Ačiū, ponia....
- Nadija. Mano vardas Nadija. Tai dar ne viskas. „Sveikas Maistas“ taip pat perves savaitės dydžio papildomą atlyginimą į jūsų fondą. Su kuo esate sudaręs sutartį?
-Su „Fantastiška... „
- Puiku, pinigai bus pervesti į „Fantastiškos mirties“ sąskaitą. Mes taip pat pranešime  kompanijai apie jūsų sprendimą išeiti į užtarnautą poilsį. Pasirašykite čia... - Nadija atkišo popieriaus lapą. - Ir uždėkite savo piršto antspaudą.
- Mes taip pat pranešime bendradarbiams apie jūsų sprendimą palikti „Sveiko Maisto“ kompaniją. Nuo šio momento prašau susilaikyti nuo bet kokių kontaktų su buvusiais kolegomis, - tęsė Nadija. -  Jeigu turėsite kokių klausimų, kreipkitės į kompiuterinį kontaktą numeris 45XC688VM. 
Kiek patylėjus Nadija pridūrė:
- Sėkmės naujame gyvenime.

***

Įsėdęs i automobilį, išsitraukiau popieriaus gniužulėlį. Atsargiai išlyginau.  Ant tualetinio popieriaus buvo užrašyta: „115 km greitkeliu I126, tada pasukti į dešinę į greitkelį M78. Važiuoti apie 70 km iki trečio įvažiavimo į Pavojingų Kalnų zoną. Palik automobilį mašinų stovėjimo aikštelėje, prie vartų pasakyk, kad tau išrašytų leidimą numeris ... Pasakyk, kad sumokėsi pilną kainą“.  Raštelio pabaigoje didelėmis raidėmis buvo užrašyta - „TURI 3 VALANDAS. SEKMĖS“.

Taip, až žinojau, kad „Sveikas Maistas“ jau greičiausiai perdavė mano duomenis „Fantastiškos mirties“ kompanijai, ir kad prie mano buto durų po kelių valandų greičiausiai lauks tarnautojas Mirties Angelo uniforma. „Fantastiškas servisas! „ - kaip ir pažadėta kompanijos reklamoje. Juk ne veltui 45 metus iš eiles kiekvieną mėnesį 5 procentai mano atlyginimo buvo pervedama į kompanijos, garantuojančios mano pomirtinį gyvenimą, sąskaitą. Per tiek laiko turėjo susidaryti graži sumelė. Mano Išėjimo Vakaras turėtų būti įspūdingas. Nejaugi Diana galvoja, kad aš viską mesiu ir pabėgsiu į Pavojingus Kalnus? Žinoma, mes pasišnibždėdavome, kad prieš du metus į poilsį išleistas prekių išvežiotojas Mikas vietoj „Rojaus su nuolaida“ pasirinko Pavojinguosius Kalnus. Sklido gandai ir apie tai, kad „Rojaus“ iš tikrųjų nėra. Kad tai tik reklaminis triukas.

Pagaliau iš kur man žinoti teisybę? Nors „Rojaus“ televizija karts nuo karto parodydavo interviu su sugrįžusiais pasisvečiuoti, bet iš mano pažįstamų dar niekas nebuvo sugrįžęs. Pasveikinimus su šventėmis, gimtadieniais, net nuotraukas nuo išėjusių, tiesa, gaudavo daugelis. Bet juk tai dar ne įrodymas, kad Rojus egzistuoja, ar ne?

Pavojingieji Kalnai buvo arčiau, ir jie buvo realūs. Saulėtą dieną, pasikėlus į senąjį Rojaus Televizijos bokštą, galėjai matyti jų snieguotas viršūnes.  Tiesa, atostogauti ten buvo nepatartina. Norintys paslidinėti ar šiaip pasivaikščioti po kalnus, traukdavo į priešingą pusę  - Pramogų Slėnį. „Sveiko Maisto“ personalo skyrius mums prieš kiekvienas šventes atsiųsdavo priminimus apie tai, kokie mes vertingi ir svarbūs, kiek kompanija į mus investavo ir  kokius nuostolius „ Sveikas Maistas“ patirtų mums pražuvus Pavojinguose Kalnuose.

***

„Diana Diana... „ - kartoju mintyse. Kas tai? Provokacija? Prieš kurį laiką „Sveikas Maistas“ mus įspėjo, kad sklando gandai apie vietų Rojuje mažėjimą. Natūralu, atsirado  norinčių sutrukdyti ten patekti. „Būkit budrūs - nepasiduokit provokacijoms! „  - buvome ne kartą įspėti.  Vis dėl to provokacijos galėjau tikėtis iš bet ko, bet ne iš Dianos. Mus siejo 45 metų draugystė, kuri įmanoma tik tarp senosios kartos klonų.  Atsimenu, kada išvydau ją pirmą kartą tik įžengęs į „Sveiko Maisto“ ofisą. Ji stovėjo prie įėjimo, apšviesta rytinės saulės spindulių. Jos šviesūs, trumpai kirpti plaukai žvilgėjo kaip auksas.
- Martynas? - ji pažvelgė į mane. -  Aš esu Diana, administratorė.
Aš negalėjau atitraukti akių nuo jos žalsvų kaip jūra akių.
- Sek mane, - Diana nusijuokė, pastebėjusi mano sumišimą. - Tavo darbo vieta jau paruošta. 
Diana, kaip ir aš, buvo naujokė kompanijoje. Ji padėjo man, o aš ne kartą gelbėjau ją nuo nemalonių situacijų. Jeigu būtume gyvenę senaisiais amžiais, aš ko gero būčiau ją vedęs. Kartais man net atrodydavo, kad aš noriu ją pabučiuoti. Ačiū Dievui, tai niekada neįvyko, nors aš įtariau, kad Diana žinojo apie mano norą. Bet kuri kita moteris jos vietoje būtų mane apskundus Dieviškosios Moralės Policijai (DMP) ir pelnytai gavus mano kontrakto su „Fantastiška Mirtimi“ dalį. Diana tylėjo.

Nejaugi prieš išduodama mane Diana norėjo sulaukti, kol kontraktas pasieks maksimalią sumą? Tai būtų logiškas ėjimas tarp naujosios kartos klonų, bet yra sunku patikėti, kad Diana galėjo taip pasielgti. Nors kas žino? Visada įtariau, kad Diana žino daugiau nei pasako. Pavyzdžiui, per praėjusias Kalėdas Diana mane pavaišino neįprastu, bet labai skaniu patiekalu.
- Aš nežinojau, kad „Sveikas Maistas“ turi tokių skanių dalykėlių, -  pasakiau. - Būk gera, pasakyk numerį.
- Cha, - Diana nusijuokė. - „Sveikas Maistas“ tokių dalykėlių niekada nepagamins. Tai... uogos, ir tik Pavojinguose Kalnuose galima jas surasti. Tai gamtos dovana.
- Ir kas tau tokia dovanas dovanoja? - nepatikėjau.
- Pasakysiu, kai ateis laikas. Už per didelį smalsumą Dievulis baudžia - nusišaipė Diana.

***
Kelio ženklas priekyje bylojo, kad įvažiavimas į I126 greitkelį turėtų būti už 1, 5 kilometro. Pasukau į dešiniąją kelio juostą. Kol mano identifikacinio numerio kontrolę iš „Sveiko Maisto“ perims „Fantastiška Mirtis“ ko gero praeis 3-4 valandos. Jeigu Diana nemelavo, ir leidimo numeris yra galiojantis, aš galėčiau pasiekti Pavojingus Kalnus nepastebėtas. Kalnuose gal galėčiau valgyti tas skanias... koks ten jų pavadinimas... uogas vietoj moksliškai pagristos cheminės dietos. Dar ir dabar tirpsta burnoje... Gal ir Miką sutikčiau. Juk sklinda gandai apie Pavojinguose Kalnuose gyvenančius klonus, kurie nutarė sugrįžti prie senojo gyvenimo stiliaus.

Bet jeigu tai provokacija? Ak Diana, Diana....

„Vis dėlto mano galvoje dar košes liko, „ - dingtelėjo mintis. Žinau, kaip patikrinti ar Diana nemeluoja. Man tereikia užvažiuoti į „Sveiko Maisto“ parduotuvę ir patikrinti ar ten nėra tų skaniųjų uogų. Be produkto numerio, tai padaryti bus gana sudėtinga, bet juk ant kortos pastatytas mano gyvenimas Rojuje. 

Prie įvažiavimo į parduotuvę stovėjo ilga eilė automobilių. Automobilis privažiuodavo prie langelio, vairuotojas kyšteldavo savo mokėjimo kortelę į automatą, ir maišelis su produktais pasirodydavo langelyje. Aš visada didžiuodavausi tuo, kad galiu sau leisti tokią prabangą kaip moksliškai sudaryta dieta. Man tereikėjo kas tris mėnesius apsilankyti pas gydytoją, kuris mane apžiūrėjęs, išsiųsdavo man rekomenduojamų produktų sąrašą tiesiai į „Sveiką Maistą“. Man tereikėdavo tik privažiuoti prie langelio ir užmokėti.

Bet šiandien aš pasukau į parkavimo aikštelę. Čia savo mašinas parkavo „lūzeriai“ - tie, kurie nemėgo moksliškai sudarytos dietos arba neturėjo pinigų lankytis pas gydytoją.

Įėjau į parduotuvę ir susiradau laisvą kompiuterį. Žinoma, galėjau žygiuoti per parduotuvę ir dairytis į lentynas, bet 25 kv. km ploto parduotuvėje tai užimtų ne vieną valandą. O laiko aš turėjau nedaug.

„Sveikas Maistas“ buvo technologiškai pažangi kompanija. Tereikėjo įvesti ko nori į kompiuterį ir gaudavai sąrašą su siūlomų produktų kodais ir kaina. Toliau galėjai keliauti iki reikiamos lentynos ir pasiimti produktą pats arba galėjai pasiųsti sąrašą į produktų surinkimo punktą. Aišku, už nedidelį papildomą mokestį.

Žiūriu į kompiuterio ekraną ir bandau prisiminti Dianos vaišes.
Pirmas klausimas: „Pageidaujamų kolorijų kiekis? „ Iš kur man žinoti? Šį laukelį praleidžiu.
Antras klausimas: „Cheminė sudėtis. Pasirinkite iš sąrašo“. Čia ir yra visa problema - valgydamas Dianos vaišes aš taip ir nesugebėjau suprasti jų cheminės sudėties. Klausimą vėl praleidžiu.
Pagaliau klausimas, kurį galėsiu atsakyti: „Produkto forma. Pasirinkite iš sąrašo: Kubas, rutuliukas, cilindras, granulė... „ Po velnių, nė vienas atsakymas netinka.
Sekantis klausimas: „Skonis. Pasirinkite iš sąrašo: Saldus.... „ Taip, saldus. „Labai saldus, vidutiniškai, šiek tiek saldus... „ O varge! Vidutiniškai saldus? Gal būt. Nekenčiu šitų klausimų!
„Spalva. Pasirinkite iš sąrašo: Balta, raudona.... „ Taip, raudona.
Spaudžiu klavišą:  „Ieškoti“.
„Neužtenka informacijos, „ - šviečia ekrane. Po velnių!

***
Kažkas paliečia mano petį:
- Ar galiu kuo padėti?
- Taip, - pasakau. - Mano bosas liepė užsakyti produktą, bet nedavė cheminės sudėties. Raudonos spalvos, o forma vadinasi „uoga“. Saldus ar pusiau saldus...
- Kuriai kategorijai priklauso jūsų bosas? - paklausia.
- C, o gal B... - suabejoju.
- Negali būti.
- Atsiprašau, susipainiojau. A kategorijai, - meluoju.
Patarnautojas įtartinai žiūri į mane:
- Koks jūsų identifikacinis numeris?
- Mane tik ką atleido iš darbo... Kajau, - sakau žiūrėdamas į patarnautojo vardą, išsiuvinėtą ant uniformos. - Mano numeris dar neaktyvuotas.
- Man labai gaila... - Kajaus veide pasirodo užuojauta. - Eime su manim.
Aš atsikeliu nuo kėdės ir seku Kajų. Jeigu dabar pasileisčiau bėgti, ko gero galėčiau pasprukti. Tačiau mano kojos sunkios, lyg švininės... 

Kajus įveda mane į mažą kambarėlį ir užrakina iš paskos duris:
- Martynai... Jūs Martynas, ar ne?
- Iš kur žinote? - aš tiesiog nustėrau.
- Nesvarbu, dabar tai nesvarbu...
Kajus atrakina seifą ir ištraukia katalogą. Atverčia ir paduoda man.
- Čia uogos. Ar jų ieškote?
Žiūriu ir netikiu savo akimis. Aš niekada nieko panašaus nemačiau... Vienoje nuotraukoje uogos panašios į tas, kur valgiau pas Dianą.
- Šitų! - duriu pirštu į nuotrauką.
- Žemuogės. Šios uogos vadinasi žemuogės.
- Koks jų numeris? - klausiu.
- Neturi jos numerio, Martynai. Jos negaminamos. Jos išauga iš žemės.
- Bet bet...
- Jokių bet, Martynai. Šios uogos auga Pavojinguose Kalnuose. Supranti, ką noriu pasakyti?
- Ne, nevisiškai...
- Pavojingi Kalnai nėra tokie jau baisūs. Juose tiesiog slypi daug dalykų, apie kuriuos mes nežinome. Nenorima, kad mes apie juos žinotume...
Kajus paima katalogą iš mano rankų ir užrakina seife. Man paduoda dėžutę su užrašu „Žemuogių imitacija“.
- Eik, - pasako. - Dabar eik.
Kai aš išeinu iš „Sveiko Maisto“, man suskausta ranka.  „Fantastiška mirtis“ aktyvavo mano identifikacinį numerį.

***
Prie mano buto durų laukė Mirties Angelas.
- Labas, ponai Martynai. Aš esu Angelas numeris 712 iš „Fantastiškos mirties“.
- Užeik - pasakau tiesiai-šviesiai.
- Norėčiau aptarti su Jumis visus sutarties formalumus ir sąlygas ...
-Žinoma, - atsakau. - Prašau sėstis. Kavos ar arbatos? Turiu visus numerius. O gal viskio?
- Ačiū, negaliu. Tarnyba neleidžia, - išgirstu standartinį atsakymą.
712-as aiškiai trečios kartos klonas: jaunas, aukštas, šviesiais garbanotais ant pečių krentančiais plaukais ir ryškai mėlynomis plienu žibančiomis akimis. Visai kaip reklaminiame paveikslėlyje. Pabandau angelą sugundyti.
- Viskis iš „Sveiko Maisto“ ypatingo rezervo. Butelis mano savaitinį atlyginimą kainavo, - pasiūlau dar kartą.
-Ne, ačiū, - Angelas atsilaiko. - Bet jūs prašau gerkite.
Aš įsipilu viskio ir įvirstu į fotelį. Pasižiūriu į Angelą. Jo veidas -  visiškai bejausmis.  Tobulas trečiosios kartos klono veidas.
- Ponas Martynai, - pradeda Angelas, žiūrėdamas į kompiuterio ekraną - jūs sudarėte sutartį su „Fantastiška mirtimi“ prieš 45 metus, 7 mėnesius ir 3 dienas. Jūsų pirmas sutarties variantas buvo „Rojus su nuolaida“, kuris vėliau buvo pagerintas ir pakeistas į „Rojų Plus“...
- Taip, viskas teisinga, - patvirtinu.
- Į Išėjimo Vakarą jus planuojate pakviesti 31 asmenį, - tęsia Angelas.
- 32, - pataisau.
- Koks trisdešimt antrojo vardas ir identifikacinis numeris?
- Kajus XF3215 - atsakau.
Angelas įveda Kajaus duomenis į kompiuterį. Aš matau kaip jo akys išsiplečia. Angelas pakelia akis ir įdėmiai pasižiūri į mane.
- Iš kur jus pažįstate Kajų XF3215?
- Jis padėjo man užvesti automobilį, kai tas sustojo greitkelyje. Noriu jam atsidėkoti, - pameluoju.
Angelas ištiesia katalogą.
- Norėčiau su jumis patikslinti dovanų sąrašą. Reinoldijui jūs išrinkote kalendorių K455...
- Taip, - patvirtinu.
- Diana gaus kosmetikos rinkinį E238... - tęsia Angelas.
- Ne, aš noriu pakeisti dovaną Dianai, - pasakau.
- Žinoma. Patarčiau atsiversti puslapį 511. Ten yra mūsų naujausios dovanos.
- Ne, aš nenoriu dovanoti iš katalogo. Norėčiau užsakyti dovaną iš „Svajonių alėjos“. Sutartis tai numato, ar ne?
- Hmm... - Angelas atrodo kiek sutrikęs. - Aš nesu tikras ar „Svajonių alėja“ yra mūsų tiekėjų sąraše. Man reikėtų tai patikslinti su menedžeriu.
„Du nulis mano naudai“, - pagalvoju. - „Trečioji karta toli gražu ne tokia tobula, kaip apie ją kalbama. Nestandartinės situacijos gali šiuos angeliukus išmušti iš vėžių.“ 
- Aš galėčiau nupirkti dovaną pats, - pasiūlau. - Jums nereikėtų vargintis.
   
Akimirkai aš užsimirštu... Įsivaizduoju kaip Diana atidaro dėžę su mano dovana. Jos akys išsiplečia, lūpos prasiveria iš nuostabos. Jos ranka atsargiai paliečia švelnų kailiuką. Tada ji pasižiūri į kainą ir aikteli, lėtai išsitraukia kailinius ir užsimeta ant pečių.  Jos akys užsimerkia ir ... aš pagalvoju kaip būtų gera ją pabučiuoti.

- Tai neįmanoma, - nutraukia mano svajonę Angelas. - Dovanos gali būti tik iš patvirtinto katalogo.
- Bet sutartyje apie tai nepaminėta, - nepasiduodu.
Angelas vėl pasižiūri į mane ir nelauktai pasako:
- Jokių problemų. Kokios dovanos pageidaujate?
- Aš persigalvojau, - pasakau. - Kosmetikos rinkinys E750 tiks.
Angelas dar sykį perveria mane žvilgsniu:
- Ar esate tuo tikras? E750?
- Taip, - nukertu. - Tęsiame toliau.
Po geros valandos dovanų sąrašas aptartas. Visi atėję į mano Išėjimo Vakarą turėtų likti patenkinti. Nors kas žino... Praėjusiais metais mano kolega Jagas, nujausdamas, kad artėja jo laikas, išrinko man fotoaparatą 3D (254C). Prie mano akių suvedė duomenis į sistemą. O ką gavau? Dviejų metų senumo šlamštą. Atsimenu kaip užpykau tada ant Jago. Dabar, žiūrėdamas į Angelą, nesu tikras, kad būtent Jagas iškrėtė man kiaulystę.
- Kaip su jūsų banko sąskaita? - klausia Angelas. - Pervesime pinigus „Rojaus“ kompanijai?
- Norėčiau santaupas pasiimti grynais. Ar jus sutiktumėte paskirstyti pinigus pagal mano sąrašą? - pasidomiu. - Žinoma, „Rojui“ tektų didžiausia dalis.
-  Puiku, - sutinka Angelas.
Man atrodo, kad jo nuotaika kiek pagerėja. Jis guviai siunčia žinutę į banką su instrukcijomis. Man pasidaro labai liūdna. 
- Dabar pereikime prie Vakaro scenarijaus, jeigu dar nepavargote, - pasako Angelas.
- Ne, dar nepavargau,  - atsakau, gurkšnodamas viskį. Matau kaip Angelas nuryja seilę, bet nieko nesakau.
- Jėzaus Kristaus scenarijus, ar ne? -  klausia Angelas.
- Taip, žinoma, - sutinku. - Tai pats įspūdingiausias iš man žinomų Išėjimo Vakaro variantų. Nenbet jūs turite kažką naujo.
- Jėzus Kristus yra pats geriausias variantas, - patvirtina Angelas.
- Ar man neskaudės? - klausiu, nors mintinai žinau atsakymą.
- Ne, ne. Mes nuskausminsime visą jūsų kūną. Jūsų plaštakos ir pėdos nejaus nė vieno kalamo vinies, - užtikrina Angelas. - Jūs tiesiog pasinersite į malonų sapną ir atsibusite jau anapus, Rojuje. 
Kiek patylėjęs Angelas priduria:
- Jūs to nusipelnėte.
-Ačiū, - kukliai nusišypsau. - Girdėjau, kad leidžiate išbandyti nuskausminančių ir sapno veikimą.
- O taip, žinoma, - Angelas atidaro stalčiuką kompiuteryje ir ištraukia dėžutę. - Išgerkite šią tabletę prieš miegą su vandeniu. Jus aplankys malonūs sapnai.
-  O kaip su nuskausminančiais? - klausiu, vėl įsipildamas viskio.
Angelas pasuka kompiuterį šonu ir išima kapsulę su adata.
- Duokit ranką - pasako.
Aš ištiesiu ranką ir Angelas įbeda adatą į mano plaštaką.
- Aiiii... - surinku iš skausmo ir patraukiu ranką.
Viskio stiklinė krenta tiesiai ant baltų Angelo kelnių. Rudas skystis aplieja švarko rankovę...
- Atsiprašau, labai atsiprašau... - puolu prie Angelo ir tempiu jį į vonią. - Vonioje turiu dėmių išėmėjo...

Uždaręs Angelą vonioje, grįžtu į kambarį, prieinu prie kompiuterio, pasuku jį ir paspaudžiu mygtuką „Generuoti“. Dar kartą „Generuoti“  ir dar kartą... Kai Angelas išeina iš vonios, vaistų kapsulės saugiai guli mano kišenėje.
- Gal pratęsime rytoj? - pasiūlau. Matau kaip Angelas su palengvėjimu linkteli.
Atsisveikiname iki rytojaus, ir aš pažadu išgerti sapnų tabletę.

***
Angelui išėjus, atsisėdu ant sofos ir įsistebeiliju į sieną. Atidarau „Žemuogių imitacijos“ dėžutę ir įsimetu raudoną žirnelį į burną. Burnoje jaučiu cukrų ir H971. Žirnelį išspjaunu.
Į duris pagaliau paskambina. Tai banko atstovas. Gaunu didelį voką, kuriame guli popierine juostele perrištos pinigų krūvelės. Visai kaip praėjusio amžiaus filmuose. Pasirašau ir padedu piršto anspaudą. Šiame voke mano viso gyvenimo neįgyvendintos svajonės. Įdomu apie ką svajoja Angelas?

Nuvalau stalą, pasistatau butelį su viskio likučiu ir atsinešu tvarstį. Virtuvėje susirandu peilį. Uždegu žvakę, peilį palaikau žvakės liepsnoje, kol įkaista. Iš kišenės išsitraukiu nuskausminančių kapsulę. Pasiraitoju rankovę ir įbedu adatą į ranką, kur, žinau, pulsuoja mano identifikacinis numeris.
Palaukiu minutę, tada duriu peiliu. Kraujas laša ant kilimo, kol aš ieškau identifikacinės kapsulės. Atrodo, kad suradau... Kapsulę nuplaunu ir paslepiu po čiužiniu lovoje.

Susileidžiu dar vieną nuskausminančių kapsulę, sutvarstau ranką, apsirengiu, pasiimu voką ir išeinu pro duris. Atsisėdu į automobilį ir užmerkiu akis. Jeigu po 10 minučių nepasigirs aliarmas, operacija praėjo sėkmingai.
Tolumoje pasigirsta sirena. Mano širdis sustoja, trūksta oro... bet sirena nutolsta, ir aš pagaliau atsikvėpiu. Tada užvedu automobilį ir pasuku link „Svajonių alėjos“.  Pirmą karta apsidžiaugiu, kad alėja dirba 24 valandas per parą ir be jokių švenčių.

Prieinu prie gerai pažįstamos vitrinos. Žinoma, jeigu ne Diana, aš šios parduotuvės net nebūčiau pastebėjęs. Kiek kartų pykau ant jos, kai mane čia atitempdavo. Kiek kartų buvau išgavęs jos pažadus niekada to nedaryti. Niekas nepadėjo. Tai buvo tiesiog užkerėta vieta. Dianos svajonių vieta... Mūsų svajonių vieta.

Įeinu. Pardavėja pribėga prie manęs.
- Ko pageidausite? - klausia, žiūrėdama įtariu žvilgsniu.
- Kailinukų, tų vitrinoje, -atsakau.
- Ar jus žinote jų kainą? - vėl paklausia pardavėja.
- Taip, - atsakau. - Mokėsiu grynais.

Skubiu žingsniu išeinu iš „Svajonių alėjos“. Rankose atsargiai nešu dėžę, kurioje kailinių pavidale guli beveik viso mano gyvenimo santaupos.  Įsėdu į automobilį ir greitai  nuvažiuoju. Jeigu pardavėja ir pranešė apsaugai apie pirkėją, mokantį grynais, manęs greičiausiai ieškos bankų plėšikų rajone. Jeigu ieškos iš viso. Niekam ne paslaptis, kad premija už parduotus kailinius yra didesnė nei už sugautą plėšiką. Todėl pardavėjos paprastai palieka laiko klientui pasprukti.

Sustoju prie Dianos namo. Bagažinėje susirandu dėžę nuo „Sveiko maisto“. Ištraukiu kailinius ir atsargiai perdedu į „Sveiko Maisto“ dėžę, prieš tai į kišenę įkišęs dėžutę su „Žemuogių imitacija“. Tada paskambinu į namo duris ir paprašau durininko nugabenti maisto užsakymą į Dianos butą. Durininkas kažką suburba, bet dėžę paima. Pasislėpęs tamsoje, palaukiu kol durininkas sugrįš; tada sėdu į automobilį. Matau kaip Dianos miegamajame užsidega šviesa. Viskas tvarkoj, nusiraminu.

Po dešimties minučių aš jau važiuoju I126 greitkeliu. Reklaminiame stende, iškėlęs ranką į dangų, stovi Angelas. Atidarau langą ir pamojuoju. Dabar man svarbiausia nepraleisti posūkio į Pavojinguosius Kalnus.

2009-09-15 04:22
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 17 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-12-18 19:31
Nuar
Pagirtinas bandymas savitai atpasakoti jau kitų autorių ne kartą naudotą temą.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-10-06 21:48
Damastas
OK. Lauksiu antro bandymo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-10-06 13:47
Weird Star
Koks skirtumas, kas įkvepia. Svarbu, kad pažanga matyti:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-24 16:56
Ferrfrost
Kosmetikos rinkinys E750 tiks.
Nežinau, bet perskaičius šį darbą visai nenustebčiau jei mes iki to realiai prieitume. Prajuokino kosmetikos rinkinys.
Šaunus darbas. Tikiuos dar tokių bus, nes noris užsukt opas autorę dar ko panašaus paskaityti:)
Šiandienai tai tikrai aktualu.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-24 09:05
Vilma Balandyte
Ką gi, kitą kartą pasitengsiu būti atidesnė. Naudojuosi klaviatūra, kuri neturi lietuviškų simbolių, todėl vis supainioju kokią raidę. 

O kas dėl kailinių, tai visai nesvarbu iš ko jie pagaminti. Svarbiausia, kad jie brangūs ir jų norima, apie juos svajojama. Ar ne toks būtų marketingo tikslas? Juk visuomenėje, kuri yra klonuojama, meilė, seksas ar šeima nebeturi jokios prasmės. O kas tada turi? Ką galima parduoti tokiam klonui? Mano atsakymas būtų - iliuziją. Kailiniai šiuo atveju turėjo būti statuso iliuzija.

Aš manau, kad programavimo vadovėlis fantastų kur kas geriau išlukštentas nei marketingo. Virtualus pasaulis, Matricos, Simuliacijos - ar ne iš programavimo vadovėlio išlipo? 

Štai skaitau "Lietuvos Ryte"  kaip "Savo vyrą ginanti Seimo narė klimpsta į melą". O jeigu melas iš tiesų taptų klampia medžiaga? Na tokia, kaip medus, tik dvokiančia.  Arba kvepiančia, jeigu tai "baltas melas".  Kaip tą fizinį melą reikėtų išmėžti? Štai sėdi namie, įklimpęs į melą ir negali išeiti į darbą. Skambini bosui ir meluoji, kad susirgai. Ir įklimpsti dar giliau...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-24 00:12
Šnekorius
Antrojoje pastraipoje per daug kartų kartojasi (klonų kaita) reikėtų padirbėti čia dar truputuką. Šiap viskas išsakyta kiuose komentaruose. manai, kad darbas verta 5 balų. Juo labaiau, kad jis debiutinis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-23 22:14
Sportbatis
O va sitas tai geras.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-23 22:08
klimbingupthewalls
Valkas teisus, klaidelių nemažai. kelias dešimtis jų pataisiau, bet tikiu, kad dar liko. painiojate ė ir e, pamirštat nosines ir pan.

dėl svetimybių - dėmių "išėmėjas" nėra priemonė, tai žmogus.
priemonės yra įvairūs -ikliai :) valikliai, skiedikliai ir pan.

na bet čia pataisomos smulkmenos.

jeigu rimčiau kibti, tai užkliuvo KAILINIAI. jeigu nežinoma, kas yra uogos, tai tikėtina, kad kailiniai taip pat sintetiniai, todėl klausimas kodėl jie tokie brangūs? nenatūralu matyti šią prekę ir Dianos svaigimą dėl jos tame keistame pasaulyje, kuriame net bučiuotis negalima :)

šiaip darbas patiko.

p.s. kiek nustebino įdomus sutapimas: viskis, kapsulė, personažas pjaunasi tam, kad ją ištrauktų, sekimas..
užsukit kada, gal suprasit :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-23 10:06
Suglumes
Šventasis have a point. Kažkur mėtėsi flash programavimo pagrindai :P
Jei jau tokie kūriniai kyla skaitant marketingo vadovėlį, vadinasi, aš esu beviltiškai niekam tikęs, per savo gyvenimą perskaitęs daug vadybos sapalionių.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-17 22:36
St Sebastianas
Hmmmm... Gal autorė norėtų perskaityti kelias kompiuterių naudojimo instrukcijas? O gal geriau windows programinį tekstą? Net nežinau ką dar pasiūlyti. Jei tokios mintys kyla skaitant marketingo vadovėlį, tai kas turėtų gautis paskaičius tokius nuobodžius tekstus?:) Laukiu kito autorės kūrinio. Tikrai puikus debiutas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-17 20:35
Dvasių Vedlė
Nagi, tikrai visai geras:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-16 14:48
Ansas Plonis
Šaunuolė. Tu nepaleisk iš rankų Marketingo vadovėlio. Jis tave įkvėps ir naujiems sumanymams. Nekreipk dėmesio į klaidas, jos nėra tokios didelės, kad gadintų visą kūrinį.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-16 10:22
omnia_mea
Žavu. Šiek tiek per paprasta mintis už paskutinio posūkio (t.y. finalas buvo aiškus jau perskaičius raštelį).
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-15 21:15
Aurimaz
Je. Geras darbas, geras "skerso padėjimas" ant žmonijos ir marketingo. Pagarba.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-15 19:14
Vilma Balandyte
Ačiū už atsiliepimus. Tai mano pirmas grožinis kūrinėlis. Iš tiesų pirmas. O įkvėpimas atėjo, beskaitant ...marketingo vadovėlį. Visi tie moksliškai pagrįsti žmonių manipuliavimo metodai man sukėlė šleikštulį. Norėjosi atgaivos sielai.
Taip gimė herojus, kuriam, kaip ir man, norisi pabėgti. Juk ar mes žinome ribą, kada pasibaigia kiento aptarnavimas ir prasideda kliento kontrolė?
Nežinau ar rašysiu daugiau. Gal būt. Marketingo vadovėlio dar nebaigiau skaityti. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-15 13:16
Gucė
ir dar masinių atleidimų ir fuckin'os krizės fone

aktualu

5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-15 10:11
Valkas
Vau. Nesuklysiu pasakydamas, kad tai - geriausias rašykų naujoko kūrinys nuo Alfredo Girdziušo laikų. Teneįsižeidžia kiti.

Neabejoju, kad panalė Balandytė plunksną rankon paėmė ne prmą kartą. Deja, šįkart tai pavyko kiek kreivokai - kūrinėlis tiesiog kupinas smulkių klaidelių, ir net pirmą jo žodį - "Kada" - pagal taisykles derėtų keisti į "kai". Tokių ir panašių vietų yra daugybė, kai kur akį rėžia nevartotini žodžiai, kai kur - smulkios stiliaus klaidelės ar, pavyzdžiui, skaičių rašymas. Bet juk tai taip greitai ištaisoma, ar ne?
Vienu žodžiu, jei čia ne plagiatas ir ne kieno nors klonas, o autorė vieninteliu kūriniu neapsiribos, greitai galėsime mėgatis gausia dar vieno gero fantasto kūryba.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą