Prie juodo vandens... 1.1

— 1 —

Vardas: Gatas
Pavardė: Šatas
Gyvenamoji vieta, užfiksuota paskutinį kartą (2006. 06. 02): Kalvarijos Seserų gatvė, nr. 9., Paryžius, Prancūzija. (Gyvena ne su tėvais)
Gimimo data: 1989. 09. 29
Šeimyninė padėtis: mama, tėtis, sesuo (jaunesnė)
Ūgis: 170 cm
Svoris: 70 kg
Akių spalva: pilka
Plaukų spalva: juoda
Odos spalva: balta
Tikėjimas: pagonybė
Hobis: knygos, muzika, poezija
Profesija: mokinys
Tautybė: lietuvis

Greitkeliu milžinišku greičiu lėkė BMW visurėgis. Jame už vairo sėdėjo nepilnametis vaikinas.
Gatas Šatas.
Šalia jo sėdėjo keliais metais jaunesnė mergina. Ji, sukėlusi ir sukryžiavusi kojas ant sėdynės, pro atvirą langą, pro kurį į mašiną tvoskę vėjas ir aušino prikvėpuotą mašinos saloną, fotografavo gamtą: miškus, pievas, kalvas, upes. Galinėse vietose sėdėjo dar keturi jaunuoliai: dvi merginos ir du vaikinai. Gatas jau seniai svajojo nusivežti naująją draugę į savo kaimą, o kai atsirado galimybė, iškart pakvietė į kelionę. Tai turėjo būti nuostabi kelionė atsigauti, pailsėti ir, įveikus baimę, vėl grįžti į gimtinę.
— Kaip tau ten, Gatai? — paplekšnojo per petį vienas iš gale sėdinčių vaikinų. — Gal reikia pagalbos? Nesukulsi mano mašinos?
— Nesijaudink! — perrėkdamas iš radijo sklindančią muziką, suriko vaikinas. — Žinau šį kelią geriau, nei be t kuris kitas šiame pasaulyje!
— Na, žiūrėk tu man! Kitaip kentėsi, — ir, sušiaušęs Gato ilgus plaukus, vėl atsilošė į sėdynės atlošą.
Gatas vėl įnyko į kelią. Mašinų jie jau seniai nesutiko pakelyje, tad vaikinas galėjo kartkartėmis ir pasidairyti po krašto vaizdus. Geresnės dienos jis pasirinkti išvykai negalėjo! Pats džiūgavo genialumu. Be to, atsipalaiduoti jam jau seniai reikėjo. O dar nauji draugai buvo tikra atgaiva jo kūnui ir sielai. Jis pasisuko ir pažvelgė į šalia sėdinčią merginą. Ji vis dar neatitraukdama fotoaparato nuo akies, įamžino juostelėje gamtą. Sugavusi skrendančio virš miško suopio portretą, ji atitraukė kamerą ir, pažvelgusi į Gatą, šyptelėjo.
Vaikinas su šia mergina susipažino maždaug prieš kelis mėnesius savo naujoje mokykloje Paryžiuje. Ir jau nuo tos dienos jie visiškai netikėtai, likimo išdaigos dėka,  tapo labai geri draugai. Taigi atėjus rudens atostogoms, jis pakvietė ją vykti į šią išvyką.
— Na, ir kaip tau kelionė? — paklausė Gatas, kai mergina įdėjo fotoaparatą į dėklą ir pradėjo raustis kuprinėje.
— Nuostabi! — suriko ji. — Tai tikrai geriausios mano atostogos! Ak, Gatai, kodėl mes susipažinome taip vėlai, kai tu jau turi baigti mokyklą. Mums liko vos metai, o po to!.. Studijos tau ir toliau mokykla man!
— Nesijaudink, Džiustina. Mūsų keliai tikrai neišsiskirs! Pažadu tavęs nepamiršti!
— O kad tai būtų tiesa!.. — ji ištraukė iš kuprinės cigarečių pakelį.
Paėmė vieną ir pasiuntė visiems per rankas. Ji prisidegė cigaretę ir išpūtė dūmą, kuris iškart išsklendė pro atidarytą liuką. Gatas taip pat paėmė cigaretę. Karšti dūmai nuslinko jo plaučiais žemyn, išsivaikščiojo visomis arterijomis ir vėl išsklendė iš vaikino burnos pro liuką. Staiga radijas garsiai sutraškėjo ir iš jos pasigirdo kita daina. Iš pradžių lėta melodija, o po to ir Celin Dion balsas: Every night in my dreams... Jaunuoliai susižvalgė ir, padedami radijo, patys toliau traukė šią dainą:
— I see jou, I feel yuo! — ne kiek dainavo, o kiek rėkė vienas į kitą žiūrėdami. — That is how i know yuo go on!.. — prie jų prisijungė ir galė sėdintys keleiviai. — Far across the distance and spaces between us. Yuo have come to show yuo go on.!
Džiustina atsistojo ant savo sėdynės ir, išlindusi pro liuką, dar garsiau traukė:
— Near, far, wherever yuo are! I believe that the heart does go on. Once more yuo open the door! And yuo hear in my heart ant my heart will go on and on!!!
Taip bedainuodami jie įsuko į žvyrkelį ir pravažiavo kaimelio pradžios ženklą.