užverk man akis,
užtemdyki langus,
uždaryk kambary,
tegu niekas neranda
slėpsiuos tamsoj,
gersiu tylai arbatą
akim užmerktom
manęs niekas nemato
įkvėpsiu aš tyro
arbatžolių kvapo
beribė kančia
mano sielą surado
aukšta ir tamsi
lyg bedvasis šešėlis
priėjo arti -
ji atnešė gėlę
gėlė be žiedų
gėlė ir be stiebo
lapeliai žali
ore sklando vėlei
ei, kančia, klausyk
palik mane vieną
nenoriu kentėt
noriu džiaugtis šiandieną