Jonažolei

Nebežydėk, jonažole geltona,
Nežvelk į saulę -  ji tokia blanki,
Kai vėjas glosto tavo kūną
Tu, svyruonėle, žemėje tampi.

Dar pasvyruok, pažvelk aukštyn į saulę
Nors vėjas drasko žiedelius,
Ruduo palauke tyliai braido,
Palieka pėdsakus gelsvuos plaukuos.

Oi pasiūbuok, jonažole, prie tako,
Saulės veidas tavo atspindy.
Lieki viena, o vėjas tyliai laksto –
Laukuos prasideda nostalgija tyli..