Rašyk
Eilės (77207)
Fantastika (2260)
Esė (1534)
Proza (10804)
Vaikams (2631)
Slam (65)
English (1189)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Po daugel metų susitiko du broliai: vienas turėjo mylinčią žmoną ir du sūnus, o kitas buvo palaidojęs trečią žmoną. Ši istorija apie egoistą ir tris jo žmonų likimus.

- Romai, mes tiek mažai matydavomės, ir į mano laiškus tu retai atsakydavai. Man taip gaila Vitalijos, ji tave labai mylėjo. Man ji sakydavo, kad jei tu ją mylėtum taip, kaip savo knygos rašymą, tai ji būtų laimingiausia pasaulyje moteris.

- Net taip. Aš nemaniau, kad jai reikia mano dėmesio, nes man jo kažkaip nereikėjo. Aš turėjau savo užsiėmimus, į kuriuos visą dėmesį sutelkdavau, bet dabar supratau, koką klaidą padariau, ir kad paverčiau jos gyvenimą pragaru, bet jau per vėlu, – tarė Romas.
- Aš ankstesnių tavo žmonų kaip ir nepažinojau, nes tavo santuokos trukdavo apie metus laiko. Taip man ir nepapasakojai, kas nutiko su visom tavo žmonom, kad dabar likai vienas.
- Neaitrink mano žaizdų, man ir taip dabar sunku. Pirmoji žmona, Regina, mane išdavė su mano geriausiu draugu, pusę metų jie man už nugaros buvo meilužiais, tuomet aš buvau tik įpusėjęs rašyti ketvirtą savo romano skyrių. Kai sužinojau, kad ji taip daro, iškart padaviau skyrybų prašymą. Taip praradau jauną, labai gražią moterį ir savo geriausią draugą, kuris man pasakė, kad kol aš užsiiminėjau savo grafomanija, mano žmona kentė vienatvę, o kiti vyrai greitai pastebi savo vyrų apleistas žmonas, nes jos būna ištroškusios meilės ir aistros. Beje, jie dabar yra susituokę ir, kiek žinau, laimingai gyvena kitame mieste.
O, antroji mano žmona – Nijolė. Kažkaip atrodė, kad tarp mūsų viskas gerai, aš net buvau pamiršęs knygos rašymą, draugus, vakarėlius, bet ilgainiui grįžau prie savo standartinės veiklos. Retai būdavau namie, ir ji kažkur išeidavo nenorėdama viena likti namie, kol vieną dieną radau tuščią drabužių spintą ir laišką, kad ji mane palieka ir išvyksta į Paryžių. Ji reikalavo pusės mano turto, teismai jai jį priteisė, tad dabar kažkur turtinga laimingai gyvena. Ji teisme mane kaltino abejingumu, egoizmu, dėmesio stoka, vyro pareigų nevykdymu, sakė, kad aš jos nemylėjau ir jau po mėnesio pasikeičiau į bloga, tad ji tekėjo ne už to vyro. Dar, kai ją paskutinį kartą mačiau, ji man pasakė, kad užjaučia mano būsimą moterį, nes su manimi gali gyventi tik mazochistė. Tuomet širdau ant jos ir galvojau: nesusidėsiu daugiau nė su viena moterim. Tada laiką leidau tik su draugais, o naktimis rašydavau knygą, kartais atsivesdavau kokią moterį, bet po savaitės draugystės jos mane palikdavo dėl kitų vyrų. Buvau vadinamas ožiu, niekšu, egoistu. O viename vakarėlyje sutikau Vitaliją. Ji visur vaikščiojo viena, nemėgo susibūrimų. Ateidavo ir išeidavo viena, bet net nesidomėdavo, kas aplink vyksta. Kai mes susipažinome, ji man skyrė tiek daug dėmesio, jog net buvau nuo to pavargęs, bet galvojau – geresnės moters nerasiu, tad ji tapo mano trečioji žmona. Beje, ji palaikė mano sumanymą sukurti tikrą knygą, kuri būtų madinga ir mane išgarsintų. Tuomet aš buvau jau parašęs jau penkiasdešimtą skyrių. Vedžiau ją, bet nemanau, kad Vitaliją tada mylėjau, tiesiog ji buvo tokia graži ir protinga, kad aš nenorėjau, jog ji atitektų kam kitam.
- Kaip žinai, aš visad mėgau vakarėlius, draugus.
- Na, Romai... Kai draugai ir linksmybės tampa svarbiau už šeimą, jos ir nebūna.
- Tuomet aš to nesupratau, Aleksandrai. Aš išeidavai į vakarėlį, o Vitalija namie verkdavo, nes nekentė jokių vakarėlių, sambūrių, mano draugų, nes jie jos nemėgo, išgertuvių. Ji save vadino asketiška atsiskyrėle. Grįždavau namo, ją rasdavau sėdinčią krėsle su knyga rankose ir verkiančią. Nervino mane jos ašaros, tada užsidarydavau savo kambaryje ir toliau rašydavau savo knygą. Naktim ji mane apkabindavo ir norėdavo mano artumo, bet aš vakarėliuose turėdavau ir kitų moterų, nes man patiko jaunos nuolat besišypsančios moterys, o jos nuolatinė melancholija man aistros nekėlė.
- Romai, juk tos vakarėlių moterys vienkartinės, nerimtos. Jos vaikšto su šypsenos protezais ir tuščiom galvom, nes tikras gyvenimas subrandina moterį ir ji nebus panaši į nuolatinį juokdarį su taurele rankoj. Jaunos dar kvailos, todėl atrodo patrauklios, bet jos nežino, kas yra tikras gyvenimas už vakarėlių ribų. Nerimtiems nerimtas ir reikia palikti, – nusijuokė.
- Aš manau, kad tik dabar subrendau, bet kam dabar aš senis viena koja kape reikalingas?
- Tau tiek pat metų, kiek ir man, mes dvyniai, bet aš nelaimingas, o tu laimingas ir turi viską.
- Turiu, nes man mano šeima visad buvo svarbiausia, nekreipiau dėmesio į išorinio pasaulio tuštybę, puoselėjau šeimos židinį. Mes su Aida iki dabar esame kaip pirmąkart pamilę, o sako, kad dar taip nebūna. Jei būtum bendravęs su manim, gal nebūtum padaręs tos klaidos dėl Vitalijos, nes kiekvienas vyras būtų norėjęs tokios dėmesį skiriančios ir mylinčios žmonos, bet aš tau buvau nuobodus, tad rinkaisi savo draugų būrį, o ne bendravimą su manimi.
- Aš žinau, kad ji dėl manęs sunyko, o ir tai vyko metų metus, tik aš to nepastebėjau. Teisingai ji man vienąkart sakė, kai aš ją apšaukiau, kad liautųsi verkusi ir susitvarkytų, o ji man tada pasakė, kad net jei ji užsidėtų dujokaukę, aš nepastebėčiau, nes ir taip į ją nežiūriu. Nemokėjau jai skirti dėmesio, gal aš to nemoku, bet niekad nepamiršiu jos žodžių prieš jai numirštant, kai paklausiau, ar ji buvo laiminga su manimi, ji man tepasakė: „NIEKO GERO PASAKYTI NEGALIU, O BLOGO KALBĖTI NENORIU“.
- Gaila, kad per vėlai ligą nustatė, ir vėžys ją suėdė. Kiekviename iš mūsų yra vėžys, tik reikia sąlygų jam pabusti.
- Aš nežinojau, kad ji serga, nes visad buvo silpna, daug verkdavo, kad nepastebėjau jos pokyčių. O, kaip man dabar jos trūksta, kai aš sirgau, ji manimi rūpinosi, kai man buvo bloga, ji visad buvo šalia, guosdavo, o aš jai net šilumos suteikt negalėjau, gailiuosi...
- Bet gerai, kad tai supratai, tik blogiausia, kad supratimas ateina visad pavėluotai, kai nieko pakeisti nebegali.
- Po to, ką man papasakojai, net nežinau, ką tau pasakyti, brolau.
- Meilė tik sau pačiam yra pražūtinga, nes ji yra egoistinė, o egoistai – nelaimingi žmonės, nes nemoka mylėti kitų.
- Na, aš turiu eiti, šiandien mūsų su Aida vestuvių metinės.
- O kaip gi aš, Aleksandrai?
- O tu vis dar nerašai knygos?
- Po to, kai dvylika metų rašiau romaną dviejų tūkstančių penkiasdešimt lapų, jį leidėjai atmetė, kaip nevykusią grafomaniją. Mano viso gyvenimo knygą!!!
- Man reikia tavęs dabar, supranti, juk aš vienas. Draugai turi šeimas, o likę viengungiai tiek prasigėrė jog man su jais bendrauti jau nebesinori, o pačiam gerti jau sveikata neleidžia.
- O, tu sėsk ir iš naujo perrašyk savo knygą, tik šįkart su meile, – ir nuėjo prie durų.
- Ei, Aleksandrai, aš – tavo brolis, tu turi būti su manimi, todėl tave juk ir pakviečiau.
- O, aš išeinu, kad suprastum, kaip gera save mylėti, tik save.
- Prieš Vitalijos meilę tu užtrenkei duris, o aš užtrenkiu duris prieš tavo egoizmą.
- Lik sveikas!
- Aleksandrai!!!
2009-09-07 12:03
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 9 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-12-20 18:55
Juodvarnė
Abu jie egoistai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-14 08:08
Varinė Lapė
Man visai patiko, nors pati idėja yra sakytum banaloka, sakytum kiek jau girdėta - bet juk tai teisybė po galais :D Juk taip būna, o ar daug apie tai rašoma? Kažin, arba man vis nepasiseka pataikyt ant tokių temų. Šiaip, mieloji, man patinka Pamokančios istorijos, jos turi tikslą, misiją.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-08 12:02
Sniego mėnuo
Iki sudėtingesnės prozos dar reikėtų padirbėti, bet tai, kas čia jau yra, tai tikrai daug. Mane dialogas įtraukė, privertė susimąstyti, o geriausia, kad jis turi savyje nuotaiką, emocijas, vadinasi, nėra visai tuščias.
Ką dar galima pataisyti? Įvardžių perteklių, pvz.: “Ji teisme mane kaltino abejingumu, egoizmu, dėmesio stoka, vyro pareigų nevykdymu, sakė, kad aš jos nemylėjau ir jau po mėnesio pasikeičiau į bloga, tad ji tekėjo ne už to vyro” keičiame į “Padavė mane teisman, apkaltino abejingumu, egoizmu, dėmesio stoka, vyro pareigų nevykdymu, sakė, kad jos nemylėjau ir jau po mėnesio pasikeičiau į bloga, tad, suprask, tekėjo ne už to vyro.”
Pasakojant galima labiau detalizuoti tas moteris, nupasakoti jų būdo bruožus, kuo jos patraukė vyriškį.
Apskritai buvo įdomu, sėkmės toliau:)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-07 20:00
Gucė
o man čia lyg ir kerštavimu pakvipo?
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-07 19:04
Šnekorius
Žinot ir mane kūrinys neįtikino,- nesijaudino. Tema tikrai puiki, bet išpildymas ne itin. Brolių pokalbiai tikrai nėra įtraukiantys. Kūrinys pateiktas skubotai,paliekant nemažai klaidų. Sakniuose dažnai kartojasi tie patys žodžiai. Atleiskit,tačiau manau šis darbas bandymas parašyti apie tai, apie ką pati autorė ne itin ir išmano. Turiu omenyje gyvenimiškąją patirtį. Šį kartą galiu vertinti tik 3 balais.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-07 16:53
Svyruoklė
Su malonumu perskaičiau. Neradau jokio žargono, sekso, už ką net nulis pasiūlytas. O aš vien už pasirinktą temą rašyčiau penketą. Apie gerumą reikia rašyti, jo ne per daug tarp mūsų.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-07 15:42
Pranas
Net nežinau, kaip čia vienu ypu pasakyti taip, kad neatrodyčiau kvailai. Kažkokią dieną suradau /atsitiktinai/ A. Solženycino eilėraštį( net nusinešiau į savo dienoraštį) ir dabar, perskaitęs šį Tavo kūrinį,vėl nuėjau pasižiūrėti, ką jis ten parašęs.
Kalba jis  ten apie linija. skiriančią blogį  nuo gerio, kuri anot jo,  eina

per kiekvieno žmogaus širdį.
Ši linija yra kintanti,
metams  bėgant, ji pasislenka.
Netgi blogio apimtoje širdyje
rastum gėrio įtvirtinimus,
netgi geriausioje  širdyje –
neįveikiamą blogio bastioną
 

Ot, dabar ir galvoju apie tai, kad nereikėtų mums, rašantiems, palikti tą liniją sąstingio būsenoje. Man regisi, kad jos nepalieki. Gal tas brolio nenoras pasilikti su savo broliu yra gerumo ir paramos  dvyniui žestas.
Nežinau. Rašau 5, šnabždėdamas kiek kitaip, negu parašyta eilėrašryje, būtent:

Netgi EGOIZMO  apimtoje širdyje
rastum gėrio įtvirtinimus



Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-07 15:32
Santaja
5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-07 14:42
Ferrfrost
Taip, jis ją mylėjo, bet suprato, kai prarado, tai daugumai vyrų būna. Nes kai turi nevertina, kai netenka tada ateina nšvitimas. Tik netekus pamatome tai ką tūrėjome.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-07 14:39
pilkė
P.S. Tiesa, iš tokios trenkduriškos Aleksandro reakcijos pabaigoje galima būtų spėti, jog jis buvo įsimylėjęs Vitaliją... Čia... eee... šiaip sau ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-07 14:26
agricola
tikroviška istorija, toks sakyčiau dviejų žmonių tipų paryškinimas, egoistas gerai pagautas, antrasis manau irgi vykes, veikėjai žino ką dabar daro ir ko nori, ir tai yra gerai...5-
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-07 14:00
Ferrfrost
Beje, tuose vietose kur pradėjai juoktis aš tam taip ir parašiau, nes norėjau, kad juoką sukeltų, tad man tai pavyko:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-07 13:41
Ferrfrost
Įsijauti į lyrinį subjektą gerai tikriausiai - na gal, bet va kitur buvau apšaukta ne lyrine, sausa ir nemokančia kurti jausmų, isivaizduoji?:D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-07 13:40
Ferrfrost
Džiaugiuosi, kad tau suteikiau pasitenkinimą dedant kuolą, juk gyvenime tiek malonumo mažai pagal Nyčę:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-07 13:39
Exmortis
Snobizmas snobizmui nelygu -> tau tik degradacijos eiles ir rašyt :D Įsijauti į lyrinį subjektą gerai tikriausiai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-07 13:38
Ferrfrost
Junga paskaityk... Froidas daug klydo, nes naujo psichologai daug ką pakeitė, sek mokslo naujienas. O, Froidas man labai patinka ir skaičiau visas jo knygas lietuvių ir Rusų kalbomis, tad man tikrai nieko naujo nepasakei, nes pati tai žinau, tai pat žinau kodėl tu taip kuri tai pat, nes mūsų kūryba tai mūsų gyvenimo pasekmė, o tavo kūryboje erotika ir pyktis ant krikščionių.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-07 13:35
Ferrfrost
Snobizmas snobizmui nelygu, snobizmo istoriją siūlyčiau paskaityt, išties įdomi ir detali, nes daug kas labai tiesmukai tai supranta.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-07 13:34
Exmortis
Aš rašau tik sausus tekstus, nori nerealių jausmų skaityk moteriškus meilės romanus... -> oi tik nereikia mylimoji Šopenhauerio fane :D

Froidą paskaityk. Ten yra užuominų kodėl kyla noras rašyti tokius tekstus :D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-07 13:32
Ferrfrost
Ačiū, kad vargai skaitydamas ir komentarus rašydamas, nes 100procentų to iš tavęs tikėjaus:D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-07 13:30
Ferrfrost
Aš rašau tik sausus tekstus, nori nerealių jausmų skaityk moteriškus meilės romanus...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
1 2
[iš viso: 26]
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą