Naktyje įstrigęs regėjimas

Šiandien pabudau su puodeliu kavos.
Karšta  ji man pasirodė, degino gomurį.
Netikėjau, kad išlipusi iš girgždančios viengulės lovos
Sverdėsiu apsvaigusi nuo prancūziško vyno taurės
Išgertos vidurnaktį
Stebeilijantis į mėnulį, nužvelgiant kiaurai reginčiu aparatu
stogu šliaužiantį mišrūną katiną.
Kuris tik ką ėdė mano pietų likučius
Dalinosi su vargetomis.
Mėnulis tą naktį buvo ryškus.
Tikras pragariškas sūrio gabalas
Raganų viralams paskaninti.
Apžavams ir kerams paskleisti.
Vyrus meilužių glėbiuose apsvaiginti
Moteris gatvėse užliūliuoti.
Sielas apnuoginti, pamėkliškai suvynioti
Į gyvenimo siūlo kamuolį.
Tuomet lengviau
Išmesti jį pro penktojo aukšto langą
Tiesiai į pirmąją pasitaikiusią šiukšlių dėžę
Tarsi į pragarą nesučiaupta burna.
Gyvenamaje didmiesčio kvartale.