Rudens šešėlis

Kas tas ruduo?
Gal debesys apniukę pilnaty?
O gal beprotis vėjas?
Kuris naktim mėto į langą ledinio vandens lašus,
Ir žadina mane.
Kas tas ruduo? Kur pasislėpęs?
Ar negalėtų jis tūnoti marguose klevo lapuose,
Kurie iš išgąsčio paraudo?
Gal jis laša nuo rasoto voratinklio,
Dingusio medžio šešėly?
Ar pasirodys jis juodo aksomo naktyje?
Gal ryte ateis su vaidilute migla?

Tu sakai, kad turėčiau jo ieškot savyje.
Savo tylios šypsenos gelmėje, nykių minčių viduje.
Kiekvieną dieną ieškosiu jo savyje, tavyje.
Gal suprasiu, kad jį rasiu tada,
Kai jo nebe bus šalia.
Kai jo šešėlis jau seniai nebelies mano peties,
Ar krištolinė žiema kelią baltais pūkais nuties...