Mes

Aš- žmogus.
Tačiau Aš gyvenu akmenskaldžių pasauly...
Tu saldus,
Bet ar reikia Tau ne dirbtino žmogaus po saule?

Aš-tamsa,
Vis atrandi kažką naujo.
Tu- diena.
Kaip saulė kepini ir ima trūkti kūne kraujo.

Taip paprasta man rasti ir suprast.
Taip sunku tau rasti ir pamest.
Aš gyvenu vis dar šia diena,
Bet ar ištversiu miegodama nakčia?

Aš bėgu nuo dienos.
Noriu laisvės ir paukščių tako.
Tu- ar Tau reikia dar tamsos?
Sielos veidrodžiai nuo spindulių apako.

Trokštu lietaus ir vaivorykštės Aš kvapo,
Nes nenoriu būt ruduo be lapų...
O Tu maldauji bijot debesų.
Ne- neskrisiu aš kartu!