Pavasarį šaukiuos, kai naktys nebeskamba
Ir tavo veidas pamažėle tirpsta mintyse.
Įsivaizduoju pievą ir tokią gražią gėlę,
Kuri galėtų būti tavo plaukuose.
Tik pagalvok, jei tavo švelnų veidą...
Aplietų milijonais spindulių.
Giedotų nenutylantys paukšteliai...
Sakyk, ar būtų negražu?!