Nauja planeta (2)

-Aga ester va... – driežiška kalba versdamas Minjono žodžius suspygavo lingvistas. Minjonas bandė prisistatyti.
-Ne, ne, ne – nieko nesakyk!- suriko driežas.- Nieko nenoriu girdėti – tavęs nėra, tu mano fantazija. Ar galima šnekėti su dvasiomis? Ne. O tu dvasia, mano išsigalvota. Aš sergu. Aš esu tarnautojas ir geras darbuotojas. Aš noriu būti sveikas.... Nesiartink!
Minjonas mintyse nusispjovė. Kodėl jam taip nesiseka? Pirmas protingas gyventojas ir būtinai nestabilios psichikos.
-Tu nesergi, - švelniai pradėjo Minjonas.- Aš ne vaiduoklis, o ateivis iš kitos planetos.
-Dar gražiau... – palingavo galva mėlynuodegis. – Man sakė pakeisti aplinką, kad atsigaučiau, išsivaduočiau iš nesveikų fantazijų... Mama sakė, man pasirinkti pyyyyp, tačiau, kaip kvailys atvažiavau čia! Pasitrauk, nesveika fantazija! Ateiviai negali būti tokie klaikūs, jau nuo senovės žinoma, kad ateiviai yra spindintys žmogeliukai.
Čia driežas apsisuko ir nubėgo tekinas. Linvistas dar spejo išversti žodžių nuotrupas: „...mama, padėk...“, „...aš sveikas...“. Minjonas sunkiai atsiduso. Užmegzti kontakto nepavyko. Pasiguodė, kad galbūt patyrimo stoka sutrukdė jam pasiekti teigiamų rezultatų.
Atsigėręs kapitonas pajuto žvėrišką alkį. Atrodo, galėtų sukirsti visą jautį. Jokių vaisių ant gigantiškų augalų, jis nepastebėjo. Taigi, jam neliko nieko kito, tik kaip eiti toliau ir bandyti surasti dar driežų, užmegzti su jais kontaktą. Neilgai paėjęs, tolumoje išvydo miesto kontūrus.
Pasirodo, driežai gyveno apvaliuose pastatuose. Gražiai atrodė – lyg didelių rutulių jūra. Tarp rutulių šmižinėjo maži rutuliukai – transporto priemonės. Minjonas atsiduso – jis buvo lėktuvo pilotas, kosmoso keliautojas, o ne pasaulių užkariautojas. Kaip jam prisitatyti sekančiam driežui? „Sveiki gerbiamasai drieže, aš esu būtybė iš kito pasaulio, kuris yra už daugelio šviesmečių. Ateiviai nėra maži spindintys žmogeliukai,o štai tokios pabaisos kaip aš.“ Minjonas jautėsi pasimetęs, jam virpėjo rankos ir pynėsi mintys.
Pagaliau  jis priartėjo prie pirmo pastato. Įėjimo plika akimi nebuvo matyti. Atrodė stūkso sau burbulas, pagamintas iš kažin kokio akmens – statula ir tiek. Monumentas. Tačiau staiga kažin kas subildėjo ir rutulyje atsivėrė skylė. Iš ten šokte iššoko driežas. Šį kartą uodega buvo ryškiai raudona. Jis klykė:
-Na ir gerai, aš išeisiu! Tu manęs nesupranti.....Kas čia tokio, kad užsisėdėjau darbe ir praleidau idijotišką susitikimą su tavo drauge iš pyyyyp? Ot tos bobos...Nebegrįšiu! Išvažiuoju, metu viską! – driežas daužėsi sau į krūtinę šešiapirštėmis rankomis net nepastebėdamas ateivio.
Kokie tie driežai isteriški, pamanė sau Minjonas. Driežo savijauta nelabai tinkama užmegzti kontaktui, tačiau bandyti reikia!
-Sveiki, - pasakė Minjonas.
Įsiutęs driežas atsisuko, išpūtė akis, akimirkai nutilo praradęs žadą, o tada sustaugė. Taip garsiai, kad Minjonui vos netrūko ausų būgneliai ir ėmė spengti galvoje.
-Aaaa!– nenustojo čiabuvis.
- Suprantu, kad aš atrodau keistai. Taip yra dėl to, kad aš esu kitos planetos gyventojas. Atskridau čionai laivu. Iš tolimos planetos. Laivas sudužo...
-Tu iškrypėlis, o ne ateivis. – pertraukė Minjono gražbylystes šiaip ne taip atsigavęs driežoidas, - Kiekvienas gali pasidaryti tokią plastinę operaciją. Dabar tai tapo madinga... Kvailystės. Tavo turėčiau pastebėti itin šiurpi – turbūt nemažai spindūno paklojai. Mano širdys silpnos, galėjau ir mirti... Argi taip gražu?
-Jūs nesupratote, tai ne operacija, aš iš tikrųjų... – bandė tęsti mūsų vargšelis kapitonas.
-Turbūt cirke dirbi? – toliau varė savo tiradą oranžinis padaras, - Įdomus turėtų būti darbas. Tu žiūriu ir odą persisodinai ir kaulų struktūrą pakeitei... Gražu būtų, jei ne tas veidas. Kaip iš kokio košmaro. Nors gal ir gerai, taip prie taves nekibs visokios bobos! Sulig šiais žodžiais driežas pagrūmojo pastato linkui.
-Prašau, išklausykite mane. Aš esu iš kitos planetos ir tai ne operacija. Aš patekau čia atsitiktinai – kalbu su jumis per aparatą, kuris automatiškai verčia mano žodžius į jūsų kalbą. Štai įrodysiu, - Minjonas greitai išjungė lingvistą ir prašneko žemietiškai, - Laba diena, aš ateivis.
-Chram shalab ra kcher cher – pradėjo riaumoti padaras. Minjonas skubiai įjungė lingvistą.
-...prajuokinai. Aš irgi galiu pakalbėti kokias nesamones ir visiems sakyti, kad aš Nelzvaras. Tau reikia į psichiatrinę ligoninę brangusis. Liga plinta... aš iškviesiu sanitarus.
Minjonas sutriko. Tačiau kartu ir apsidžiaugė. Galbūt sanitarai bus sukalbamesni ir supras, kad čia jokia operacija. Raudonuodegis prisidėjo prie ausies pailgą daiktą ir greitai kažką sumarmaliavo. Tada įsmeigė raudonas akis ir paklausė:
-Tai kiek kainavo ši procedūra? Ar ekonomiškai apsimokėjo?
Minjonui nespėjus nieko atsakyti, negirdimai pričiuožę permatomas rutulys, kuriame sėdėjo du mėlyni džriežažmogiai. Jie išlipo iš rutulio ir mėlynesnis driežas paklausė kvietėjo:
-Šitas save laiko ateiviu?
Isteriškasis driežoidas patvirtino uodega trinkteldamas į žemę. Minjonas nespėjo ištarti nė žodžio, kai tuo metu mažiau mėlynas driežas jam trinktelėjo per galvą kuoka, kurią laikę rankoje. Kapitonui aptemo akys ir jis sudribo be sąmonės.
***
Kapitonas sunkiai atplėšė akis. Jam skaudėjo galvą, o burnoje jautė šleikštų skonį. Aplinkui tvyrojo prieblanda, jis gulėjo ant kieto gulto, nuo kurio dabar gėlė visus kaulus.
Ji laboratorijoje? Operacinėje? O gal nužudytas?
Čia prie jo palinko galva. Driežiška.
-Sveikas, naujoke. Iš kokios tu planetos?
Labiau įsižiūrėjęs, Minjonas įžvelgė pavidalą trimis kojomis ir penkiomis rankomis. Neabejotinai, tai buvo driežas, tačiau matyt pasidaręs šimtą plastinių operacijų ir tapęs neatpažystamu.
Čia kapitonas vėl neteko sąmonės.

-----

Ištraukos iš gelbėjimo grupės Nr. 50679 ataskaitos centrinei stočiai:
„.....Tyrimas atliktas sėkmingai. Radome kosminio laivo liekanas, įstrigusias plyšyje. Piloto kūnas neaptiktas. Manoma, kad kapitonas Minjonas Agava žuvo plyšyje, o jo palaikus sudorojo laukiniai gyvūnai... .
......Aptikta protingų būtybių civilizacija. Tyrimas tęsiamas. Bus bandomas užmegzti kontaktas. Kol kas liekame orbitoje ir viską išnagrinėsime atidžiau. Civilizacija primena  žmogiškąją.....“