Ašara rieda

Kai lapkričio saulė
Kepina žiemą,
Kai bobos vaitoja
Ir eina per kiemą,
Ašara rieda -
Šalta, nechloruota,
Širdį taip sopa,
O nėr, kas užstotų...

Sielvartas girgžda
Spaudžiamas nosyj,
Teka upelis
Ir nėr, kur nušluostyt..
Ašara rieda -
Sūra, vandeninga,
Krinta į dugną
Ir žuvys suminga...

Pirštai vis liečia
Savo seselę
„Ko ta, brangioji,
Nebyliai bumsena..? “
Ašara rieda -
Karti ir ydinga,
Ko tau, žmogeli,
Norėti, kai sninga?
*******************
Miglos sukyla,
Patenka į orą,
Pušys pasvyra
Ir zuikį apkloja..

Spoksau – nemačius
Koją plekšnoju,
Ieškau pušelės
Kur zuikiai nekorės...

Žvalgausi – nemačius,
Kur palekiojus (?),
Tik „kriaušė“ pakaušin
Stambokos gražuolės.

Aitri, prakaituota,
Tempia man ausį,
Čia, už pušelių,
Nieko nebjausi.
*********************
Ašara rieda -
Labai neskoninga!
Šiam amžiui be dūšios,
Būti madinga.