kuo gali nustebinti paklodę -
tylinčiu skausmu,
apmirusiom galūnėm, gal
dar pūsdamas galėtum atgaivinti
mėnesienoje nusilpusią
nedrąsią mintį,
gal prakalbintum tą drovią ir nebylią
žiūrinčią iš apačios į viršų -
man kas naktį įkala
į paširdžius tą pačią vinį.
paryčiais ištrauks ir vėl pamiršiu,
įsisupusi į švarų palaidinį.