Ir tik lietus sujungė mus,
Du pasiklydusius meilės vaikus.
Tu apkabinai mane,
O aš nugrimzdau tavyje,
Tu lietei mane, o aš jaučiau tave,
O tas nuodėmingas pavasario lietus
Vis plovė mūsų kūnus karštus.
Tu skaniai kvepėjai,
O aš svaigau nuo tavo kvapo,
Tu sakei MYLIU, o aš sakiau TIKIU.
O tas nuodėmingas pavasario lietus
Vis plovė mųsū kūnus karštus.
Tu ėjai, o aš sekiau šalia,
Tu įkvėpei mane, ir aš parašiau.
O tas nuodėmingas pavasario lietus,
Skandino, svaigino mus,
Mus, du pasiklydusius meilės vaikus...