Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Svajonė:

Keliasdesimt kilometrų į šiaurės vakarus nuo Ottos. Nedidelis tamsiai tamsiai raudonai dažytas nameliukas purvinos žalios spalvos langų rėmais. Stogas dengtas tamsių akmenų plokštėmis. Šalia jo stovi mažas rastinis raižiniais puoštas svirnas žole apaugusiu stogu. Vasaros pabaiga. Vidurdienis. Dangų dengia pilkšvi kaip purvinas sniegas debesys. Ji išeina į lauką susisukusi į rankų darbo senoviniais raštais išdailintą dekį. Tolumoje sumekena kalnuose besiganantys aviukai. Ilgas sijonas velkasi šlapia žole ir šaltais gniaužtais apkabina čiurnas. Ji pakelia akis į viršų. Gyvena čia jau daugelį metų, bet kalnai, kriokliai ir upės šniokštimas jai vis tokie pat nuostabūs kaip pirmą dieną pamačius. Ji įkvepia. Ji ne šiaurietė. Oras jai kvepia rudeniu.

Kaip neišmoko nematyti kalnų, taip iki šiol jai reikia kelių minučių suvokti, kad tas mažytis berniukas, kurį ji pagimdė, šaukdamas „mor“ kviečia ją. Ji neišmoko ir suvaldyti savo kairiojo lūpų kampučio, kuris pradeda timpčioti kaskart, kai ji užuodžia mylimąjį. Jis kvepia tabaku. Ir žuvimi. Ir upe. Ir vaikišku šampūnu.

Ji nuleidžia akis ir pamato juos. Kopiančius namų link. Mažylis tvirtai rankoje spausdamas naujutėlę meškerę, o kitoje teliūskuodamas kibirėlį, skuta kiek jo trumpos kojytės leidžia. Nori pasigirti jai, kiek daug žuvelių pagavo, nors upė buvo keistai srauni. Aplink jį šokčioja mažytis dvarniukas. Jiems iš paskos lėtu žingsniu žengia jis. Jos gelbėtojas. Išgelbėjęs ją iš to pragaro, vadinamo dvidešimt pirmojo amžiaus posovietines respublikos miesto gyvenimu. Ir padovanojęs jai svajonę.

Baimė:

Galbūt jis viską melavo.

Viską viską. Apie savo praeitį, apie savo dabartį. Apie jausmus. Jis ieškojo naudos. Galbūt jis norėjo pavaidinti tokį, kokiu norėjo būti. O gal norėjo atsikeršyti už tai, kaip šlykščiai seniau ji su juo elgėsi. Galbūt jis tik norėjo pažaisti. Rado jauną nepatyrusią kątik iš kaimo į didmiestį atsikračiusią mergaičiukę ir panoro pažaisti....

O galbūt jis nemelavo. Galbūt jis iš tiesų pažįsta juos visus. Galbūt jis tikrai užsiima tuo verslu.... Galbūt jis tikrai yra nusikaltėlis. Kontrabandininkas. Ginklų ir narkotikų prekeivis. Kaip iš kokio gero rusų veiksmo filmo.... Galbūt tas susišaudymas, apie kurį ji skaitė internete buvo jo darbas. Juk tai įvyko netoli jo slėptuvės.

O galbūt jo jau nebėra. Galbūt jis vienas iš tų žuvusių apie kuriuos rašė. Kas gi galėtų išgyventi po kelių serijų iš uzio. Su puse dešimties kulkų galvoje. Galbūt jis tas, kurio tapatybė neatskleidžiama. Juk net ji jo tikrojo vardo ir pavardės nežino.

Realybė:

Tyla.
2009-08-27 01:43
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-27 08:45
švo
"Svajonė" pusiau filmo scenarijaus tipo tekstukas. Geras tekstukas - vaizdingas, harmoningas.

"Baimė" - eilinis "kas buvo, ko nebuvo, bet pražuvo". Ir būtent šita dalis išmuša iš buvusios harmonijos. Nesvarbu, kad tai yra kita apkarpa ar kas kito.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą