Ateik

Ateik

Esi trapi, kaip smėlio pilys,
Užliejamos bangų.
Esi gili, kaip jūros gilios.
Atabradais brendu.

Esi skaisti, kaip pienių laukas,
Pražydęs po nakties,
Vos saulė iš miglų išplaukus
Jį spinduliais aplies.

Ir visad moji man iš tolo,
Nors taip tave šaukiu.
Jau krenta rasos ant atolo
Ir viržių mėlynų.

Ateik, kol vėtros neužpustė
Baltai visų takų.
Norėčiau laimę dar pajusti,
Kol žemėj gyvenu.