Tu žinai, kaip aukštai šis dangus,
Kai krenti vis gilyn ir gilyn
į save, susižeidęs sparnus?
Ar galiu pasimelsti tavim
Tol kol svetimos plunksnos prigis?
Mano maldos pamiršo tikėt.
Neilgai. Ši naktis greit sutirps
Angelai iš bedugnių sugrįš
Tik kol krisiu pasaugok savy
Man sapnus ir naujuosius sparnus
Prijaukink.