Gyvenk.

Kodėl tavo širdutė taip lėtai plaka?
Tavo rankose cigaretė gęsta.
Nejaugi nesupranti ką darai?
Savo gyvenimą žudai.

Tyli melodija iš magnetofono groja
Tavo balsas virpa, akyse ašaros blizga
Bet tau tai nesvarbu
Tu kaip mozochistė, pripratusi prie skausmų.

Kažkas pakelia prieš tave ranką
Kažkas suduoda, tu krenti, pasiduodi
Atsistoti tau nėra jėgų
Mintyse 'kažką vadini' sadistu.

Tu pritraukusi prie savęs ranką
Kraują nusivalai į baltą chalatą
Šiandien tu nebegyveni
Tu tik egzistuoji su kančios valandomis.

Viską ką matai, tik sulietą vaizdą
Juodas šešėlis tavo akyse mirga
Tu jauti, kaip kažkas tave spardo
Tu jau pripratusi, tau jau neskauda.

Ir kitą rytą prabudusi iš košmariškų sapnų
Tu atsisėdi ant kėdės ištepta krauju
Ir žinai, kad šiandien pabudai gyva
Bet niekados nežinosi, ar ryt išauš nauja diena.

Tu vėl lauki to nelemto 'kažko'
Vis sėdėdama ant palangės ir laikydama cigaretę rankose
Tu jau atsijungus nuo pasaulio garsų
Tu pripratusi prie sadisto balsų.

Išmok gyventi o neegzistuoti
Nes nematai, aplinkui kiek nuostabių pasaulį vaizdų.
Darai klaida, egzistuodama ten, kur sadistai
jaučiasi laimingai, kankindami tave,
Juk jie be jausmų.!