Griuvėsiai

Rūkstantys, degantys, sielvarte skęstantys
Skaudžiai ir tyliai smilksta laukai..
O žmonės eina ir eina nieko nematantys,
Kaip gula po kojom betiksliai takai..

Gelbstinti sielas tyko vienatvė,
Kad imtų ir neštų Tave pro mane..
Kai Gėris pabijo išeiti į gatvę,
Nes naktys tamsesnės nei būna kape..

Paliepk man sugriauti ir vėl atstatyti
Paragink, jei gailestis rištų rankas..
Juk niekas nenori šio grožio matyti
Nes menas naikinti stipresnis nei aš.