Pragaro aruodai

Kai pavargsiu norėti, pradėsiu trokšti,
Kai troškimai baigsis – degsiu aistra,
Kaip norėčiau tiesiog išmokti,
Būti bejausme, beširde, pilka.

Kaip palengvintų dalią svajoklio
Geležinės logikos skydas,
Vietoj lyrikos - ginklas pašonėj,
Vietoj kūno glebaus – atstatyta krūtinė.

Pienės pūko likimas - ar kario drąsa,
Griausmas, trenksmas ar arfos garsai?
Nuo paviršiaus pakilti ar šliaužti žeme?
Pragaro gausūs aruodai ar balti angelai…

Kompoziciją margą renkuosi šiai dienai,
Lašą pragaro aistros, trupinį angelų duonos.
Bet žinok - Tavo veido linkis kiekvienas,
Brangesnis už bet kokį prakeiktą aukso puodą.