Ir nebus jau naktų su šauktukais,
Nuo kurių dreba sienos, langai,
Nes tu užvirei kaip kavinukas
Ir mane palikai nelauktai...
Nepaaiškinai mano klaustukų
Kur ištirpo visi pažadai?
Pasakei, kad nesi užtrauktukas
Toj suknelėj kurią nuvilkai...
Viskuo kaltas mažytis žirniukas
Po paklode tūnojęs ramiai,
Jis nutraukė svarbiausią siūliuką
Išsisklaidė mūs laimės kerai...
Nupuškavo tolyn traukinukas
Tu perone mane užmiršai
Ir sudrisko nutrintas laiškiukas:
„Myliu. Grįžk. Be tavęs negerai“...