Leisk paskutinį kart išgirst lopšinę,
Tavo tylų balsą ir raudas.
Leisk paskutinį kart pašokinėti per balas
Ar tiesiog pažaisti su lėle.
Leisk paskutinį kart paklysti lietuje,
Pasigrožėti žvaigždėmis ir naktimi...
Leisk išeit kaip išeina visi.
Į vaikystę negrįšim. Juk supranti...
Išeinu, bet nepamiršiu tų dienų
Linksmai lauke praleistų.
Tų dienų, kai buvau mažu vaiku,
Kai nežinojau kas bus po jų...
Ir niekad nepamiršiu žodžių tų
„Vaikystė - kvailystė“, - ištarei man Tu..