Nelaimingų šeimų vaikų rauda

Po pamokų paskutiniai
Paliekam mokyklą –
O ko namo skubėti,
Jei ten rasim skaistyklą?
Skaistyklą, kurioje mūsų tėvai
Bando savo nuodėmes išpirkti,
Įtikinti save ir Dievą,
Kad dėl jų nuodėmių
Kaltas sutuoktinis.

Mes nežinom, ką reiškia
Tėvų paguoda,
Ką reiškia sakinys:
“Mama, man šiandien
Širdelėje juoda”.
Užtat stengiamės
Tyliai į namus įslinkti
Ir nepastebėti
Kompiuterio monitoriui
Savo vargus išpažinti.

Vėl didinam garsą
Grotuvo ausinėse –
Radijo stočių nuvalkiota daina
Vis tiek geriau negu pikti šauksmai
Tėvų žodinėse pjautynėse.
Interneto kloniuose bandom
Rasti atjautimą –
Tuo metu, kai tėvai tarpusavyje
Kaunasi dėl kiekvieno lito,
Dėl kiekvieno surūdijusio,
Nuinfliavusio tuščio skatiko.

Naktį įsikniaubę į
Pagalves verkiam –
Gal Dievas ar bent
Angelas Sargas išgirs,
Gal pamatys,
Kaip mes kenčiam.
Paskui užmiegam,
Bet nieko nesapnuojam -
Atsibusti iš gražaus sapno
Būtų per sunku,
Kai mus nuo ankstyvo ryto
Tėvų vienas kitam
Tariami kartūs žodžiai kamuoja.

Vėl nauja diena,
Prie pusryčių stalo
Rūgšti tėvų mina –
Kaip visada.
Vėl ta skausminga nykuma,
Taip trokštamos meilės dykuma.
Vėl griebiame kuprines,
Vėl supratimo ir šilto žodžio
Einame ieškoti į gatves.