Pienės

Pienės pavasarį užuodžia -
susiranda užuovėją...
Plaikstos pūkeliai kaip žodžiai,
leidžias į pavasario krantą.

Gimsta ant pernykščio sniego,
miršta iš sielvarto...
Šaknys per visą žiemą miega -
pasąmonę siekia.

Trokštu paguosti tyras sielas -
nieko kito nenoriu...
Pienės, po atmintį sėlinančios,
išraiškingos, gležnutės, orios...

Skleidžias kaip svaiginančios rožės,
lyg ant širdies žiedai gulėtų...
Pienių kelmą išsirovęs,
išeinu į pavasarinį lietų.