Nurimk, išklausyk, nesipriešink:
Pabūki nors kiek tyloje.
Nepasakok pasakų, priešingai...
Neradome kelio drauge.
Alyvos, lelijos ir rožės nuraudę,
Ne man pražydo, ir ne tau.
Kaip du bepročiai rojaus paukštę gaudėm,
O plunksną numetė kažkąm kitam.
Ir nemaldausiu kartą šitą,
Kad gelbėtum aistringa, stoiška drąsa.
Tyla ir žvilgsniais pasakyta,
Kad tos drąsos seniai nėra.
Nesvarbu, kad elegantiškai nesninga,
Kad meilės žaibai nesitranko,
Kad kartais man žodžių stinga,
Ir tyliai nusvyra rankos...
Strėle įsmik ir paskliski po kūną nuodais,
Jei tavo tikėjimas tvirtas.
Pasėk mano pelenus rudens laukais,
Ir pasimelski dangun, kad tai padarei pirmas.