Sėkmė ir nesėkmė

Sėkmė ir nesėkmė

Homo homini amicus est! Štai kaip protingai pasakyta... Turbūt ne veltui šiltus vasaros vakarus leidau ne su draugeliais paupy, o su lotynų kalbos gramatika ir žodynu dulkėtame kambary. Nors su gyvu lotynu nepašnekėčiau net Lotynų Amerikoje (o negyvi kažkokie nešnekūs), tačiau kokia protinga atrodau, kuomet svaidausi kad ir netaisyklingomis (niekas vis tiek nesupranta), tačiau nuostabiai ir įmantriai skambančiomis frazėmis. Kaip minėjau, homo homini amicus est, tačiau ar ne per dažnai vienas homo atsiduria bent devintame danguje, kuomet kitam homo ant galvos užkrenta šiukšlių kibiras (nepasiseka)? Ir kaip žaviai žmogėnai sproginėja iš pavydo ir pykčio, kuomet jo artimajam nuo asies lyg ausies sėkmė šypso. Žinoma, visiems daugiau nei šešiems milijardams to nepripaišysi tačiau taiitin būdinga mmūsų, lietuvių nacijai. Turbūt daugelis žino šį anekdotą: „Stovi vienas žmogus ir žiūri į tolį. Prieina kitas ir sako:
-Žiūrėk, tavo kaimyno daržinė dega!
-Ne kaimyno... Bet vis tiek gražu... “

Bet kas gi yra sėkmė? Vienas mano draugas sako, kad sėkmė yra, kai tau sekasi, o nesėkmė – kai tave nušauna. Gal jis ir teisus, bet aš puoliau ginčytis, kibau jam tiesiai į atlapus ir drykstelėjau per jo akiniuotas akis teigdama, kad nušautiesiems gali sektis. Pavyzdžiui, jei tavo mylimasis išdavė tave su tavo tetule, tave išspyrė iš darbo, sugedo televizorius ar panašiai ir jei būsi labai tikintis, po šūvio tapsi laimingesnis, tau pasiseks, nes pateksi į geresnį pasaulį. Kai kurie žmonės už savo sėkmę turi būti dėkingi įstatymams. Kaip E. V. Hovel sakė: „Kai kurie žmonės gyvi tik todėl, kad juos nudėti draudžia įstatymas“. O aš sakau, kad net sėkmė priklauso nuo žmogaus mąstysenos. Tokiems optimistams kaip aš ar don Kichotas visad sekasi... O jei nelabai, tai tame įžvelgiame kai ką gero. Nors kai kurie pesimistai ar skeptikai teigia, kad optimizmas yra paprasčiausia baimė. Tegu pasilaiko jie tą nuomonę sau. Lai mąsto, ką tik nori, bet pasaulis ir gyvenimas, kupinas sėkmių ir nesėkmių, vis tiek yra gražus, nuostabus ir nepakartojamas.

Kad ir kaip bebūtų, iškyla dar vienas klausimas: ar visada sėkmė yra sėkmė, o nesėkmė – nesėkmė ir neatneša nė truputėlio sėkmės? Juk trečiajam broliui Jonui niekuomet nesiseka. Jis gauna mažiausią palikimo dalį, sunkiausius darbus ir panašiai. Tačiau pasakos gale jam pasiseka: jis nugali visus negeriečius ir už tai gauna gražuolės princesės ranką su širdimi ir bent pusę karalystės dovanų. Fernandas Magelanas pirmasis apiplaukė aplink pasaulį, tačiau tapo kažkokių čiabuvių užkandžiu. Kitą keliautoją, aėkmingai atradusį Ameriką taip pat kažkas sukramsnojo... Kartą ir man nepasisekė: pavėlavau į lėktuvą. Tačiau kaip man pasisekė, kad jis sudužo, begaliniai džiūgavau. Žinoma, lėktuvo katastrofa – jame skridusių žmonių mirtis – tragedija. O gal statistika? Juk nepamirštamasis ir neprilygstamasis josifas Stalinas teigė, kad vieno žmogaus mirtis – tragedija, milijonų – statistika. Deja, apie šimtus ir tūkstančius jis neužsiminė, tačiau galiu tvirtai pasakyti, kad man pasisekė, kad pavėlavau į tą lėktuvą.

Ne viskas atrodo taip, kaip yra ir ne viskas yra taip, kaip atrodo. Sėkmė gali slėpti nesėkmę. O nesėkmėje gali slypėti didžiausia sėkmė. Žinoma, sekasi tiem, kurie turi tokį kaimyną kaip Nedas Flandersas, iškalbą kaip pavasario atostogų advokatas ar Gene Somons‘o liežuvį ar balsą. Tačiau, jei taip nėra, reikia nepamiršti, kad;azda turi du galus.