papasakosiu tau...

Sakei norėtum pasakėlės...
Kurioj sniege žydėtų gėlės,
O saulė rytą pasikėlus,
Šukuotų plaukus slėnio vėjams...
Sunku atrasti šią palėpę,
Kurioj suslėpta šitiek gėrio,
Maži nykštukai pasislėpę,
Joje tave lydės taku...
...pati išvysi su laiku...

Aš ten buvau, daug keliavau...
O kiek mačiau!... tačiau palauk,
Paduoki baltą gervės plunksną,
Jau daug kas atmintin nugrimsta.
Seni svajotojo rakandai,
Dabar prie krosnies vietą randa.
Žinau... žinau, kad nekantrauji,
Minčių upeliuos žodžius gaudau...

Ech... kaip senai tenai viešėjau,
O kiek sapnų lopšiuos regėjau...
Ten pyniau miglai baltą kasą,
Gaudžiau kloniuos laiką basą.

Tuščia šių žodžių kas praėjo,
Paseksiu tai ko dar nespėjau.
Nusviesiu židinin aš plunksną,
Ir te liepsna teisėju būna.
Paduoki ranką miško fėja,
Regi... kaip saulė žingsniuos skrieja...

Tegu nieks netiki mūs žodžiais,
Juk nebegrįšim pilkan sodžiun.
Telydi žvaigždės į palėpę,
Kur tiek nykštukų kelią tiesia...


/|\ Juk žinai, kad tau... /|\