Jie plaukia, vis plaukia,
tokie nebylūs...
bet nepikti!
Niekada niekas jų nešaukia
gal jie per tylūs?
O gal per toli? ...
Jie būna pūkuoti,
tokie balti balti...
O kartais pajuosta,
gal pasijunta kalti?
Svajokliai kreipia akis
link jų - aukštyn!
virš jų - tolyn...
Ką jie ten pamatys
lakia mintim -
pavirs ugninga viltim...