Auka dėl meilės

Klaipėda. Ankstus rytas. Į kavinę užeina tamsiaplaukė mergina. Pijus, barmenas, pamatęs ją negali patikėti savo akimis. Priešais sėdinčios merginos su niekuom nesumaišysi. Tai jo mokyklos meilė Gabrielė. Tai paskutinė proga užkariauti jos širdį.
- Laba diena, ko pageidausite? - paklausė su apsimestiniu neutralumu.
- Bučkio į žandą ir puodelio kavos, - juokiasi ji, - Pijau, negi nepažinai manęs?
- Kur jau tavęs nepažinsi. Tai visgi ko pageidausi?
- Na, bučki gali pasilikti, bet kavos visgi norėsiu.
- Gerai. O... kokios?
- Paprastos kavos, nes naktis beveik be miego, o paskaitose turiu būti žvali.
- Aišku, tuoj bus. - tarė barmenas ir kavos aparate užvirė kavą.
- Tai kaip gyvenimas susiklostė po mokyklos baigimo? Ilgai tavęs nemačiau. Aš kaip matai stoviu prie baro.
- Matau, matau. Aš kremtu teisės mokslus Klaipėdos universitete. Greit baigiamieji egzaminai. Tikiuosi išlaikysiu.
- Na, tai sėkmės tau. - taria išimdamas du kavos puodelius. Gabrielė siekia piniginės.
- Ne nereikia. Tebūnie tai dovana mūsų susitikimo proga. Nuo manęs. O kaip širdies reikalai pas tave?
- Ačiū. Na buvo toks vienas Dominykas. Geras, švelnus jis buvo. Bet galiausiai pradėjo trintis su draugais ir visai užmiršo mane. O dar ta repo muzika ir jo kepurės... Pala pala. Iš tavo žvilgsnio spėju, kad tu man siūlaisi į poras?
- Na... - išmuša raudonis vaikiną.
- Na...?
- Na... Galbūt.
- Koks tu buvai drovus toks ir likai, o dėl draugystės galima ir pagalvoti. Na, gerai, turiu lėkti į paskaitas. Susimatysim.
- Viso! Ak, numerio taip ir nepaėmiau. Na ir kvailys.
  Pijus pakelia Gabrielės puodelį ir ant servetėlės pastebi kažkokį užrašą. Atvertęs perskaito: „Pamiršai paprašyti mano numerio? 86*******.:D „
  Kitą rytą vėl atėjus Gabrielei išgerti puodelio kavos prasidėjo meilikavimai ir meilūs žodeliai iš Pijaus pusės. Romantiška, bet jai to neužteko.
      Po penketo dienų...
Pijus eidamas namo galvojo ką reikėtų vakarienei, kai išvydo, jog gatve eina tamsiaplaukė mergina su ausinėmis, o visai netoli juodas automobilis lekia beprotišku greičiu tiesiai į ją. Pijus nieko nelaukdamas puolė prie merginos, nes žinojo jog šaukimas nepadės. Pijus vos spėjo iš visų jėgų nustumti panelę, kai automobilis rėžėsi į jį. Toliau jis nieko nebeprisiminė, nes, matyt, prarado sąmonę.
  Kai atsimerkė išvydo susirūpinusį mamos veidą. Bandė atsisėsti, bet skausmas surakino nugarą.
- A-a-a-a. Mama, kur aš?
- Tu ligoninėje. Po auto įvykio tau lūžo dešinė koja per tris vietas ir begalo daug sutrenkimų.
- Bet aš tik taip galėjau išgelbėti merginą. Beje, gal žinai, kas ji?
- Sakė kažkokia klasiokė. Vardo nebeatmenu jau.
- Gabrielė?
- Taip, Gabrielė. Ji buvo atėjusi ir prašė perduoti kad tu žengei didelį žingsnį link savo tikslo.
„Taip, man pavyko. Dabar mes busime kartu“- pagalvojo Pijus.