Toliuos dilgėlių upės
su mintim susipynusios
stiebias į debesis
dar toliau ežeras
ir vyras ant jo
jie kartu
o gal vienas
iš antro
išplaukia
kai jo tiesūs plaukai
lengvai
į
vandenį
krinta
ten kur maldos
ritmingais
atodūsiais
į krantus mušas
aš mūsų
sapnus
išskaičiuoju
kuriuose nei tau
nei tylai jau
vietos neliko