2009 08 10
Dvi lūpos atkištos
Išstumia dūmus
Ir patalpina į
Muilo burbulo prizmę.
Saulė atskilusiais
Spinduliais bado
Vakarą, o burbulai
Sprogsta pametę
Savo trumpą gyvenimą.
Dūmas nukrinta...
Rodos, užsidegė
Pienės, o čia tik
Sprogimas nutrūkęs
Nuo lūpos, taip kasosi
Kūdikis genio, neišlipdamas
Iš savo tėvų kalimo kalėjimo.
Minia pučia muilą
It sušalęs keleivis
Nakties laužą, kaip
Stiklo pūtikas naują
Trapiąją vakaro žarą
Atspindinčią vazą.
Akimirka, kuri trunka
Gyvenimą šypsenos.