Juodas ežeras nenuskandins manęs,
Juk nesvarbu, kad plaukti neišmokau.
Aš eisiu jo paviršium link Tavęs,
Nors viduje kvailystė šoka.
-
To ežero dugne jausmai nuskendę,
Tie patys, kurie skraidė neseniai.
Taip grakščiai širdimi nusklendę,
Dabar dugnus sapnuoja neramiai.
-
Aš eisiu link Tavęs, kad jie išplauktų,
Paviršiumi tipensiu baikščiai naktimi.
Patykosiu, kad nerimas slapta nelauktų,
Ir bėgsiu orientuodamasis Tavimi.
-
Tik gaila, kad jausmai jau neiškils,
Kaip neiškyla akmenys paskendę.
Širdy tiktai atsiminimai liks,
Ir skausmas akyse nusklendęs...
Gražiai susiskaito. Tiesa, dėl pasikartojimų pritariu. Bet jeigu paieškojus kitų žodžių, mintis nusidriekia labai gražiomis variacijomis. Tobulintinas, bet pakankamai sklandžiai perteikta emocija. Nusklendęs - pernelyg gražus žodis, kad eilėraštyje būtų galima kartoti dukart... :)
Pasikartojimai... labai daug pasikartojimu. Emmanueli juk beveik kiekviename stulpeli po zodi yra :taves manes nuskendo ir jausmai. Matau kad daug sirdies idejai bet stenkis vengti pasikartojimu. Ypac to paties zodio nekalbu jau apie minti. eiliukas turi ,,eiti,,( mano nuomone) Tikiuosi suprantamai isblevyzgojau mintis. :)