Dvidalis

I


Tavo paukščiai mano akyse įsirentė namus,
ir kabantys tiltai man vėl nebebaisūs -
lekiu ten, per juos, per laukus,
į savo gyvenimą, kol dar nesibaigęs.



II


Per tiltus smiltelių, per trupančius tiltus,
važiuoja pelenių karietos,
o aš bėgu gelstančiom pievom basa
Saulės raudonos lydėti.