Taip negera - trimetė vaikelė
šičia auštantiems nerianti upę
stiklines stygas gyslų į akį
į rainelę pelkėtą,
medinių kvapų, į gruoblėtą
smėlio odą, vaškinę plutelę
iš lėto
išsilieja pajuodę,
akmeniniais pavirtę regėjimai
apie kojas gandrų besiganančias
po žolių gyvates, po rytieną
aštriai gailią, nukirtusią kraują,
prigirdytą veidą,
liežuvėlį, prarytą į žemę
kol galop suklūstu priešais saulę
susispietusią, atkastą-
saujomis
jei kalbėtų kas muzika-
kaulus -
rastų
iš gėlių ir skardelių,
o paskui svirptų
augantis kraujas
nusijotas į vandenį
gimti,
mūsų upę dar kartą
išsaugot.
huhu..jei jau taip gražiai vilnijat kalbesėnoj, tai... nu, tieko to... bet, ne - nu kam toji eilutė-išsigimėlė "jei kalbėtų kas muzika"?..
ir taip juk..
4+, nors jūsų eilėm tikrai nepulsiu domėtis.
Labai gražus eilėraštis – turtingas metaforų ir žodžių skambėjimo. Gana ritmiškas, bet jei kirčiuoji visus žodžius teisingai, ritmika kartais sutrinka...
visas pasaulis čia... visgi man minus labiau patiko, čia, rodos, kodas ant kodo :)). Bet visgi labai įkrentantis, patenki į tokią būseną, kai tekstas pats bando kažkiek tave kurti... :)